Žvarbią Kovo 11-ąją prie Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto pastato rinkosi minia, plevėsavo trispalvės, skambėjo patriotinės dainos. Čia po netrumpo laukimo buvo atidengta atminimo lenta kovotojui už Nepriklausomybę, partizanų vadui, brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
1937-1939 metais šiame pastate pedagogiką studijavęs A. Ramanauskas-Vanagas tapo Lietuvos gynėju, kai SSRS armija užėmė Lietuvą.
"Be galo svarbi ir jaudinanti akimirka. To reikėjo seniai. Gera matyti šią atminimo lentą. Žmonės, žinantys istoriją, eidami pro šią vietą galės ją tyrinėti gyvai. O tiems, kurie istorijos nežino, bus puiki proga su ja susipažinti", - teigė klaipėdietis Artūras.
"Manau, kad atminimo įamžinimas išties reikalingas. Žmonės eis ir žinos, kad kažkada čia mokėsi partizanų vadas, šalies gynėjas. Istorija - visai arti", - jam antrino Ramūnė.
Bręstantis patriotizmas
Ceremonijoje dalyvavusi istorikė Silva Pocytė pabrėžė, kad šiame pastate tvyrojusi dvasia turėjo neįkainojamą reikšmę mūsų Nepriklausomybės kovų istorijoje - daug mokytojų yra tapę partizanais.
"Kiekviena kova už valstybę turi didelį humanistinį ir idėjinį pradą - patriotiškumą, pasididžiavimo sava tauta jausmą, kurį nuo mažų dienų ugdo mokytojai", - sakė ji.
S. Pocytė pasakojo, kad mokytojas, žurnalistas, partizanas A. Ramanauskas-Vanagas institutą baigė po 1939 metais įvykusio Klaipėdos anšliuso - priverstinio krašto prijungimo prie nacistinės Vokietijos.
Dramatiškas partizano biografijos detales prisiminusi istorikė pasakojo, kad kurį laiką partizanas mokė vaikus, tačiau netrukus įstojo į karo mokyklą.
Ji pabrėžė, kad būtent tarp šių dabartinio fakulteto sienų, klausydamasis iškilių čia dirbusių dėstytojų, A. Ramanauskas-Vanagas brendo kaip Lietuvos patriotas, vertinęs savo valstybės praeitį, tradicijas ir tautiškumą.
Graudus atsisveikinimas
S. Pocytė prabilo apie 1945 metų balandžio 25 dieną, kai A. Ramanauskas-Vanagas paskutinį kartą įžengė į savo klasę ir atsisveikino su mokiniais.
"Užėjau į savo auklėtinių klasę. Vien tik mokytojas gali suprasti, kiek daug išgyvenau. Juk turėjau palikti savo mėgstamą darbą, tuos, kuriais rūpinausi, auklėjau, palikti kolegas, kurie buvo tikri lietuviai", - partizano atsiminimus citavo istorikė.
Ji teigė, kad pasirinkimas tapti partizanu A. Ramanauską-Vanagą lydėjo iki pat mirties.
"Tai buvo kova už Tėvynę", - sakė istorikė.
Tautos mokytojas
Žemaičių partizanų apygardos vadas J. Šilinskas priminė, kad A. Ramanausko-Vanago sprendimas ginti tėvynę buvo labai drąsus.
Partizanui, kai šį suėmė KGB, teko iškęsti nežmoniškus kankinimus, o galiausiai jis nuteistas mirties bausme.
"Jis buvo sušaudytas", - apie egzekuciją pasakojo J. Šilinskas.
"Mokytojas ir karys - šie žodžiai skambėjo dažniausiai kalbant apie šią iškilią asmenybę. Mokytojas, tapęs kariu. Ir karys, tapęs didžiu mokytoju visai tautai", - sakė ceremonijos metu kalbėjęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Sprendimas dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago įamžinimo Klaipėdoje buvo priimtas dar praėjusių metų liepos mėnesį, o lenta buvo pagaminta dar 2018-ųjų pabaigoje. Kovo 6-ąją minimas jo gimtadienis. Arčiausiai šios datos yra Kovo 11-oji. Teigiama, kad būtent dėl to ir buvo pasirinkta ši data lentai atidengti.
Ragino saugoti Nepriklausomybę
Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Rimantas Balsys pabrėžė, kad A. Ramanausko-Vanago atminimo lentos atidengimas - tai nebyli padėka visiems mūsų laisvės gynėjams.
"Turiu galvoje ir tuos, kurie kovėsi prieš kryžiuočių eiles, puolusias šį kraštą. Kartu tai padėka ir paminklas visiems, kurie žuvo miškuose ir tremtyse, gyvendami sovietinėje priespaudoje. Tai paminklas visiems, kurie nuolatiniu savo triūsu prisidėjo prie to, kad Lietuva šiandien būtų laisva", - kalbėjo R. Balsys.
Sykiu jis pabrėžė ir tai, kad nors galime džiaugtis laisve, dėl jos nepaliaujamai turime dirbti ir šiandien, nes kyla vis daugiau tiek matomų, tiek nematomų grėsmių šalies Nepriklausomybei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą