Pasak A. Žvaliausko, kadangi Klaipėda yra uostas, iki kurio ateina Rytų-Vakarų transporto koridorius, tam tikrų projektų klausimai turi būti sprendžiami bendrai su Savivaldybe.
"Vizito tikslas - pasikalbėti apie problemas, iškylančias derinant Susisiekimo ministerijos ir Savivaldybės bei vietinių institucijų pozicijas. Turiu omenyje regiono kelius ir uostą. Manau, šiandien radome teigiamus sprendimus. Tikiuosi, kad jie paskatins greičiau įgyvendinti numatytus projektus", - sakė viceministras.
"Kalbų, ieškojimų šiuo klausimu buvo nepalyginti daugiau nei paties veiksmo. Deja, visų trijų Baltijos prospekto sankryžų projektas iš mirties taško pajudėjo tik per gaidžio žingsnį, kaip sako liaudis, t. y. įgyvendintas tik Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos statybos I etapas. Šį susitikimą vertinu kaip vieną iš produktyvesnių, teikiančių vilties", - sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Susitikimo metu užsiminta apie Statybininkų prospekto tąsos projekto įgyvendinimą, pasikeista informacija dėl pietinio aplinkkelio, tačiau 95 proc. diskusijos buvo skirta Baltijos prospekto perspektyvai. Daugiausia kalbėta apie Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžą.
Pasak viceministro, peržiūrėję visus priešprojektinius pasiūlymus, pasitarimo dalyviai priėjo prie išvados, kad vis dėlto estakadą reikia daryti Baltijos prospekte, t. y. vakarų-rytų kryptimi, kad transporto srautas, atėjęs iš Vilniaus pusės, galėtų važiuoti į uostą be jokių kliūčių. Sykiu susitarta nebekalbėti apie tunelio statybą Baltijos šiaurės-pietų kryptimi.
Nutarta suformuoti labai operatyviai dirbsiančią darbo grupę, kurioje būtų po du atstovus iš uosto ir iš miesto. Jos užduotis - uosto parengtuose projektuose rasti galimybę įgyvendinti minėtą estakados per Šilutės plentą idėją.
Tai, kad nutarta daugiau nesiblaškyti ir eiti būtent tuo keliu, pasak V. Grubliausko, ir yra esminis pasitarimo rezultatas.
"Misija nėra lengva, bet įmanoma. Miestas savo iniciatyva ėmėsi rengti savo priešprojektinius pasiūlymus, tai buvo dramatiškas žingsnis iš nevilties. Manau, šiuo atveju lengviau bus koreguoti jau parengtus sprendinius", - sakė meras.
Turint omenyje, kad keltai iš Jūrų perkėlos terminalo ateityje bus perkelti į Centrinį Klaipėdos terminalą, t. y. arčiau centro, taip pat tai, kad jie didės, o transporto srautas gausės, sprendimų būtina ieškoti nelaukiant "apokaliptinio varianto".
"Apie finansavimą kol kas dar nekalbame. Manau, kad tą objektą turėtų finansuoti įvairūs šaltiniai, kokie tik įmanomi - prisidedant ir Savivaldybei, tikriausiai ir uostui, ir Lietuvos automobilinių kelių direkcijai. Dabar svarbiausia baigti tuos darbus, kurie leistų galvoti apie projekto įgyvendinimą, t. y. pirmiausia reikia baigti techninį projektą pasirinkus būtent tą variantą, kurį aptarėme su Savivaldybe", - sakė A. Žvaliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą