Teologijos mokslų daktaras Tomas Kiauka, Klaipėdoje inicijavęs diskusijas apie kultūrines problemas, pasakojo, jog tokia idėja tarp menininkų sklando senokai. Savo pirmines vizijas išdėstęs raštu, jis sulaukė kultūrininkų bendruomenės palaikymo.
"Klaipėdoje gausu problemų, kurių neišsprendė "Kultūros fabrikas". Labai trūksta alternatyvių kūrybinių erdvių, tokių kaip Vilniuje veikiantis menų fabrikas "Loftas", - sakė T. Kiauka.
50 tūkst. kv. m ploto komplekse esą susiburtų visa uostamiesčio kūrėjų bendruomenė, čia būtų galima rengti alternatyvios muzikos koncertus, suburti džiazo klubą, įrengti bendrabutį ar hostelį. Taip pat reiktų pritraukti verslininkus, kurie už šiame menų inkubatoriuje nuomojamas patalpas mokėtų dvigubai daugiau nei kultūros atstovai ir taip padėtų išlaikyti pastatą.
T. Kiauka pažymėjo, kad perdavus šį pastatą menininkams būtų įgyvendinami ir Klaipėdos kultūros strategijoje iki 2030 metų aprašomi tikslai, taip pat būtų išsaugotas istorinis paveldas.
Šis kompleksas, perimtas Turto banko ir dabar vertinamas apie 1,3 mln. eurų, kol kas nesudomino investuotojų.
"Nesinorėtų, kad šis pastatas taptų vaiduokliu ir gąsdintų miestiečius pačioje jautriausioje Klaipėdos vietoje", - nuogąstavo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jis patikino, kad Savivaldybė gali kreiptis į Turto banką ir argumentuoti, kad perspektyva parduoti šį turtą laikui bėgant vis mažėja, bei prašyti jį perduoti miestui.
Galerininkė Andželika Baroti įsitikinusi, jog inkubatoriaus kūrimas buvusiame policijos pastate taptų drąsiu žingsniu, kuris priviliotų į uostamiestį kokybišką kultūrą ir jos kūrėjus.
Klaipėdos jaunimo teatro direktorius Tomas Jankauskas pateikė Helsinkyje veikiančio buvusio kabelių, o dabar menų fabriko "Kaapeli" modelį, kurį esą būtų galima pritaikyti ir Klaipėdoje. Tačiau Klaipėdos kultūros ir meno tarybos pirmininkė Goda Giedraitytė priminė, jog pastarasis menininkų inkubatorius buvo pirmoji vieta, kurią aplankė klaipėdiečiai prieš įgyvendindami "Kultūros fabriko" projektą. Tačiau skandinavų modelis Klaipėdai esą netinka.
Šį mėnesį turėtų vykti dar vienas šio komplekso pardavimo aukcionas, tad meras ragino kultūros atstovus sklandžiai paruošti informaciją apie vizijos turinį, o Savivaldybės atstovus pasidomėti, kokios egzistuoja galimybės perimti šį pastatą, ir išsiaiškinti, kiek tokio projekto realizavimui reiktų miesto lėšų.
Istorija
1857 m. teismui buvo nupirktas sklypas dešiniajame Dangės krante, buvusioje Malkų gatvėje (dabar - Naujoji Uosto). 1862 m. čia buvo pastatytas neogotikos stiliaus pastatas. Centrinėje pastato dalyje įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje - teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. buvo pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. šiame komplekse veikė Apygardos teismas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą