CKT: po penkerių metų galvojama apie plėtrą

CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas sako, kad terminalo partneris AB "DFDS Seaways" turi labai ambicingų planų, susijusių su šimtais milijonų eurų investicijų - perka du naujus didesnius keltus, todėl CKT negali stovėti vietoje ir yra priverstas reaguoti į savo kliento poreikius. Šioje srityje jį palaiko ir savininkas, koncernas "Achemos grupė". Per dvejus pastaruosius metus į terminalo plėtrą, į sklypų, esančių šalia jo, įsigijimą, IT sistemos modernizavimą investuota beveik 1 mln. eurų.

2018 metais įdiegta CKT valdymo sistema leido optimizuoti darbo procesus ir maksimaliai išnaudoti terminalo plotą, tačiau atlikti skaičiavimai rodo, kad po kelerių metų iškils problema, norint terminale sutalpinti visus klientus, kurie važiuoja su sunkiuoju autotransportu.

Keleivių atžvilgiu CKT projektinis pajėgumas dar neviršytas. Pernai terminalas aptarnavo daugiau kaip 300 tūkst. laivais plaukusių keleivių, o jo pajėgumas - 500 tūkst. keleivių. Projektinis CKT pajėgumas krovinių atžvilgiu - apie 5 mln. tonų, o pernai jame perkrauta 5,7 mln. t. Šiemet, palyginti su pernai, krovinių srautas augo 4 proc. Vertinant 10 metų perspektyvą ro-ro krovinių srautai turėtų augti apie 5 proc.

Pasak K. Grigalausko, jeigu nieko nebūtų daroma, CKT dar trejus ketverius metus galėtų apdoroti turimus krovinių srautus. Bet jeigu nebūtų rekonstruojamas pirsas, platinami terminalo vartai, CKT negalėtų 2021 metais priimti atplauksiančių naujų ro-pax keltų. "2017 metais mes jau padidinome vartų pralaidumą t. y. įvažiavimo vartų skaičių. Ir dar ketiname didinti. Šiandien turime 7 vartus įvažiuoti, 3 - išvažiuoti, ateityje turėsime 10 vartų įvažiuoti", - sakė K. Grigalauskas.

Į klausimus atsakys studija

Šiemet pradėta rengti terminalo plėtros studija turėtų atsakyti į klausimą, kaip būtų galima išvystyti pernai įsigytus prie terminalo buvusius tris privačius sklypus. Studija dar nėra baigta. Svarstomi įvairūs variantai,pavyzdžiui, rezervinės uosto teritorijos dalies panaudojimas. Šalia CKT esančioje nenaudojamoje teritorijoje, kur anksčiau buvo vaikų darželis, moksleivių saviraiškos centras, Uosto direkcija formuoja uosto rezervinę teritoriją. Joje liks pasienio kontrolės punktas. Tikimasi, kad bus skelbiamas tos rezervinės teritorijos nuomos konkursas, kuriame galės dalyvauti visos suinteresuotos pusės.

Svarstoma, ar nereikėtų statyti estakados, gal reikėtų antro aukšto sunkiasvoriam transportui parkuoti, tokio, koks turimas lengvesniems automobiliams parkuoti. Tačiau tokio analogo, pasak K. Grigalausko, nepavyko rasti jokiame kitame uoste. Minimalus variantas būtų šiek tiek sumažinti plotą, skirtą lengviesiems automobiliams ir daugiau jo atiduoti sunkiajam autotransportui.

VADOVAS. Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius Karolis Grigalauskas sako, kad jeigu pirsas nebūtų ilginamas, terminalas negalėtų priimti 2021 metais dviejų didžiųjų keltų.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Rekonstruoja pirsą

Pagal pasirašytą trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuri numato bendras tiek Uosto direkcijos, tiek CKT, tiek DFDS investicijas, visos pusės kol kas vykdo savo įsipareigojimus. Didieji keltai yra statomi, terminalo pirsas yra rekonstruojamas ir darbai turėtų būti baigti kitais metais. CKT savo investicijų planą, kuris siekė apie 400 tūkst. eurų, šiemet įgyvendino. Šiek tiek buvo išplėstos buitinės patalpos, pagerintos sąlygos dirbti "Klasco" žmonėms, kurie švartuoja laivus.

Dabartinis CKT naudojamas pirsas turi du palus, o po rekonstrukcijos turės tris. Bus sukalta daugiau kaip 30 polių, įrengta švartavimosi aikštelė. Polių kalimo darbai, kuriuos atlieka UAB "Statmax", turėtų būti baigti iki lapkričio.

Baigus pirso rekonstrukciją CKT galės priimti 238 metrų ilgio keltus. Be to, ties CKT šiek tiek bus pagilintas laivybos kanalas.

"Tikimės, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija supranta mūsų poreikius ir atsižvelgs į pageidavimus. Uždavinių turime nemažai. Tenka pasitelkus į pagalbą architektus ir savo klientus kurti viziją, kaip terminalas atrodys po kelerių metų, kai į jį pradės plaukti didieji ro-pax keltai", - sako CKT vadovas.

AB "DFDS Seaways" komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys sako, kad CKT yra pažangus partneris - terminalo vartai skaitmenizuoti, yra vadinamieji fotovartai. Tai leidžia jam kur kas greičiau susiurbti krovinių srautus ir užtikrinti, kad mieste nesusidarytų transporto kamščiai. Pasak jo, uostamiestyje kamščiai susidaro ne dėl terminalo kaltės.

"Laukiame, kol bus rekonstruota Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryža, kol bus įrengtas viadukas, ir tikimės, kad tada nebeliks problemų, kylančių dėl transporto eismo mieste", - sako K. Grigalauskas.