Šeštąją karantino savaitę šalyje vidutiniškai per vieną darbo dieną kreipėsi po 1,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tiek pat kaip ir pirmąją savaitę. Antrą savaitę – iki 1,4 tūkst., trečią – 1,8 tūkst., ketvirtą – 1,9 tūkst., penktą – 1,5 tūkst. Iki karantino vidutiniškai per vieną darbo dieną buvo įregistruojama po 1,1 tūkst. asmenų.
Karantino laikotarpiu nuo kovo 16 d. Užimtumo tarnyboje registravosi 20336 Klaipėdos regiono asmenų. Didžiausias augimas stebimas ketvirtą karantino savaitę - registravosi 6484 asmenys iš Klaipėdos regiono, tai 41,1 daugiau nei šeštą karantino savaitę balandžio 20-24 d., kai registravosi 3816 asmenų.
2020 m. kovo mėn. į Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi 1806 klaipėdiečiai, neturintys darbo, tai 25,4 proc. daugiau nei 2019 m. kovo mėn., kai darbo ieškojo 1347 klaipėdiečiai. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 1 d. Klaipėdos mieste buvo registruota 7792 darbo neturinčių asmenų, tai 16,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.
Balandžio 27 d. Klaipėdos apskrityje registruotas nedarbas siekė 9,5 proc., o darbo neturinčių asmenų skaičius siekė net 18511. Tuo tarpu Klaipėdos mieste balandžio 27 d. 10,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo, balandžio 13 d. - 9,9 proc., balandžio 1 d. - 8,8 proc., kovo 23 d. - 8,2 proc., kai tuo tarpu sausio 1 d. nedarbas Klaipėdoje siekė 7,4 proc.
Darbo rinka šeštąją karantino savaitę – 3,5 kartų daugiau darbo pasiūlymų
Karantino laikotarpiu nuo kovo 16 d. Klaipėdos regiono darbdaviai balandžio Užimtumo tarnyboje įregistravo 1434 naujas laisvas darbo vietas – šeštąją karantino savaitę net 3,5 kartų daugiau nei penktąją karantino savaitę. Klaipėdos mieste registruota 920 naujų laisvų darbo vietų arba 64,2 proc. visų Klaipėdos regione registruotų laisvų darbo vietų.
Šeštąją savaitę daugiau pasiūlymų pateikta nekilnojamo turto operacijų srityje, taip pat jų skaičius augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, mažėjo transporto ir saugojimo, viešojo valdymo sektoriuose. Kaip ir anksčiau, daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravo įmonės iš apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos sektorių.
Įsidarbinimo galimybės didesnės darbininkiškų profesijų atstovams – 83,3 proc. visų darbo pasiūlymų. Labiausiai jų daugėjo technikams ir jaunesniesiems specialistams bei kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojams. Tarp specialistų paklausūs administratoriai ir pardavimų vadybininkai.
Darbo ieško daugiau nekvalifikuotų darbininkų
Šeštąją savaitę daugiau pasiūlymų pateikta nekilnojamo turto operacijų srityje, taip pat jų skaičius augo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, mažėjo transporto ir saugojimo, viešojo valdymo sektoriuose. Kaip ir anksčiau, daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravo įmonės iš apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos sektorių.
Įsidarbinimo galimybės didesnės darbininkiškų profesijų atstovams – 83,3 proc. visų darbo pasiūlymų. Labiausiai jų daugėjo technikams ir jaunesniesiems specialistams bei kvalifikuotiems žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojams. Tarp specialistų paklausūs administratoriai ir pardavimų vadybininkai.
Valstybės parama verslui
Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia finansinę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims bei darbdaviams, paskelbusiems prastovą darbuotojams. Iki balandžio 27 d. dėl subsidijų kreipėsi 7634 Klaipėdos regiono savarankiškai dirbantis asmuo, iš jų Klaipėdos mieste 3947 asmenys arba 51,7 proc.
Nuo karantino pradžios prastovas registravo ir pateikė prašymus dėl subsidijų 2190 Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento įmonių, kuriose prastovose yra 13271 darbuotojas. Tuo tarpu Klaipėdos mieste per tą patį laikotarpį prašymus dėl subsidijų už prastovas pateikė 594 įmonės, o prastovose yra 3578 darbuotojas.
Jau išmokėtos subsidijos beveik 2 tūkst. Klaipėdos regiono darbdavių, pateikusiems prašymus, o išmokėta suma siekia 2 mln.
Rašyti komentarą