Istorikas bei leidėjas Kęstutis Demereckas primena, jog didžiausia Klaipėdos miesto upė Dangė turėjo daug atšakų, o pagrindinę jos vagą nūnai primena tik Didžioji Vandens gatvė.
"Maždaug ties Jono kalneliu kadaise upė darė vingį ir tekėjo pro senamiestyje stovėjusias bažnyčias. Tiltų gatvėje, maždaug ties baru "Rene" (buvęs alubaris "Europa") buvo tiltas per upę, kuris buvo vadinamas Miesto tiltu, dar vienas tiltas per upę buvo ties bažnyčia ir ties dabar esančiu Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi Didžiojo Vandens gatvėje, kuria ir tekėjo upė. Toliau Dangė sukosi ties Sukilėlių gatve pilies link. Prie pat žiočių Dangės slėnis buvo apie 800 m pločio. Jame ir kūrėsi Klaipėdos pilis bei senamiestis", - pasakojo K. Demereckas.
"Kanalo niekas nekasė"
Naujausiame savo leidinyje "Klaipėdos vaizdų albumas" K. Demereckas paneigia hipotezę, kad dabartinė Dangės upės vaga, neva Naujoji Dangė, nuo Jono kalnelio iki marių yra dirbtinai iškastas kanalas.
"Hipotezę iškėlė Vladas Žulkus ir Curkolovskis, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad ši atšaka buvo dirbtinai iškasta. Be to, ji niekada nesivadino Naująja Dange, kaip jie tvirtina. Tik didžiąja Dange arba Dange", - sakė pašnekovas.
Dangė, tekėjusi per senamiestį, buvo panaikinta XVII amžiaus pradžioje.
"Klaipėdoje buvo pastatyti gynybiniai įtvirtinimai ir supiltas Jono kalnelis užtvėrė senąją Dangės vagą. Nuo 1667 m. ją pradedama užpilti ir naikinti upę nukreipiant dabartine vaga. Tuo pat metu Dangės vaga buvo sutvirtinta mediniais poliais, kurie apsaugojo krantus nuo plovimo", - pasakojo istorikas.
Pasekmė - Trojos atradimas?
1535 m. graviūrose matyti, kad dar vienas upelis ištekėjo toje vietoje, kur dabar stovi K ir D pastatai, arba Jaunimo centras, ir įtekėjo į Dangę.
"Toje vietoje, kur jis įtekėjo, buvo iškastas uostelis prie Dangės, tiltas buvo per tą upelį. Jis turėtų slėptis kažkur po gatve, visai šalia dabartinio Pilies tilto (iš rytinės pusės). Prie to tilto buvo iškastas tvenkinys, kuris savo laiku apsaugojo Henriko Šlymano laivą ir krovinį.
Šlymano krovinys buvo būtent šioje vietoje, o kai kilo didysis gaisras, jis aplenkė minėtą tvenkinį ir perėjo į kitą Dangės pusę, nepalikdamas šiapus buvusio krovinio. Taigi šis upelis ir tvenkinys, galima sakyti, išgelbėjo Šlymano turtą ir jis galėjo atrasti Troją", - pasakojo K. Demereckas.
Upeliai upeliukai
Pašnekovas priminė, jog, tvirtinant miestą XVII a. pradžioje, į gynybinius griovius buvo imamas vanduo ne tik iš Dangės upės. Prie dabartinio "Kultūros fabriko", pasak istoriko, buvo gynybinis griovys, kurio vietoje dabar sausuma. Jį vandeniu pildė upeliukas, atitekantis nuo Žydų kapinių. Kur jis dabar?
"Dar vienas senas, gražus upeliukas išlikęs iki šiol. Jis teka pro Sendvarį. Dešinėje pusėje už Tilžės turgaus aikštelės pavasarį šniokščia bevardis upelis. Jis paneria po pagrindinėmis miesto gatvėmis ir įteka į Malūno (Trinyčių) tvenkinį. O iš šio tvenkinio į Dangės upę tekėjo du upeliai: vienas pro malūną, o kitas buvo laisvas nuo užtvankos", - pasakojo K. Demereckas.
Svijanės paslaptis
Daugiau nei prieš dešimtmetį K. Demereckas publikavo mokslinį straipsnį akademiniame leidinyje, kuriame argumentavo, jog šalia Dragūnų kvartalo telkšančio ežero pavadinimas "Mumlaukis" yra pasibaisėtinas istorijos iškraipymas.
"Senuose žemėlapiuose aiškiai parašyta, jog ten yra Didysis Svijanės ežeras, ir dar yra Mažasis Svijanės ežeras dabartinėje dragūnų bataliono teritorijoje. Čia kadaise stovėjo Aulaukio dvaras, jo vardu pavadino vandens telkinį, o paskui iškraipė iki Mumlaukio. Iš Svijanės ežerėlio ištekėjo Svijanės upelis. Jis tekėjo pro mažus ežerėlius, išlikusius prie Kretingos ir Kaštonų gatvių, geležinkelio stotį iki dabartinės Lietuvininkų aikštės, kirsdavo Liepojos (dabar Herkaus Manto) gatvę, ir sukdavo pro dabartinės J. Janonio gatvės pietinius kiemus (čia buvo pastatyti labai gražūs tiltukai), nutekėdavo iki Malūnininkų, Švyturio gatvių, sukdavo pro dabartinę KLASCO teritoriją ir įtekėdavo į Kuršių marių sąsiaurį. Upelio buvimą įrodo tai, kad šalia jo buvusi gatvė tuomet vadinosi "An der Swiane", - sako istorikas.
Svijanės ir marių santakoje 1905 m. buvo pastatytas labai geras Valgumo uostelis žvejams. Upelio srovė neleisdavo jo užnešti smėliu. Uostelis buvo sėkmingai naudojamas ir išliko po Antrojo pasaulinio karo, tačiau tuomet jau jo neatidavė žvejams, nes pasieno zona buvo perduota Prekybos uostui.
Dabar, pasak K. Demerecko, Svijanės upė tikriausiai yra kanalizuota ir turėtų tekėti po žeme, o J. Janonio gatvėje, taip pat po žeme dar turėtų būti išlikę gražūs akmeniniai tiltukai. Beje, hidronimas "Svijanė" kildinamas iš indoeuropietiško žodžio "svinousčia", reiškiančio "šviesą".
"Viskas mieste užklota ir nesimato"
Kur dingo žmonių užkastos upės ir upeliukai? Ar jie gyvi čiurlena po žeme, pavasarį pranešdami apie save netoliese senojo Svijanės ežero vandeniu patvinstančiais sklypais, gal jie nuleisti į kanalizacijos vamzdžius ar nutekėjo į gilesnius požemius?
Vytautas Nausėda, Klaipėdos savivaldybės GIS ir geodezijos skyriaus vedėjas, pripažįsta galimybę, kad istoriniai upeliai galėjo nutekėti į kanalizacijos tinklų vamzdžius, tačiau neturi duomenų, kur tai gali būti.
"Mieste viskas užklota ir nesimato", - sakė specialistas.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė sako, kad paslapčių čia nėra.
"Kas ant žemės, tas - ir po žeme. Klaipėdos rajonas pasižymi sudėtingomis ir įdomiomis geologinėmis bei hidrogeologinėmis sąlygomis. Žemės gelmėse slypi gėlas ir mineralizuotas, šiltas (20-40 laipsnių) ir karštas požeminis vanduo (40-90 laipsnių), o maždaug 2 km gylyje - naftos telkiniai", - išvardino požeminio šio krašto pyrago sluoksnius geologė.
Pirmame sluoksnyje, pasak J. Arustienės, dominuoja smėliukas, žvyras bei silpnai laidūs vandeniui moreninis priemolis, priesmėlis, aleuritas, molis. Gėlas gruntinis vanduo yra gana aukštai, maždaug vieno metro gylyje. Tą galima patikrinti paplūdimyje iškasus gilesnę duobę - atrasite vandenį.
Gruntinis vanduo kartoja reljefo bendrą polinkį ir jo paviršiaus bruožus. Srautas teka iš aukštesnių žemės reljefo vietų į žemesnes, nuteka į Dangę, smulkesnius upelius, srūva ir gilyn - į kitus vandeninguosius sluoksnius. Tad jeigu anksčiau mieste tekėję upeliukai ar upės buvo užkasti, gali būti, jog jie pateko į kanalizacijos vamzdžius, tačiau to patikrinti negalime.
Klaipėda - unikali
Pasak J. Arustienės, požeminių upių ar upelių Klaipėdoje nėra, nes čia nėra tokių sąlygų, nėra tirpių uolienų kaip Biržų ar Pasvalio rajone, kurios leistų po žeme susiformuoti laisvai tekančioms upėms ar upeliukams.
"Gilieji požeminiai vandenys Klaipėdoje telkšo maždaug 200-300 metrų gylyje. Jo storis svyruoja nuo 6 iki 70 m, vidurkis - 24 m. Daugelis rajono gyventojų, gyvenančių individualių namų kvartaluose, gręžia gręžinius ir naudoja šio sluoksnio vandenį. Šis vanduo yra geros kokybės, tik turi šiek tiek per daug geležies ir mangano, todėl reikėtų naudoti filtrus.
Miesto vandentiekiu naudojamas trečios vandenvietės vanduo yra unikalus, nes tai paviršinis vanduo iš Vilhelmo kanalo, kuris paruošiamas naudoti pasitelkiant unikalią filtravimo sistemą. Ši technologija Lietuvoje naudojama tik Klaipėdoje, kitur gyventojams tiekiamas giluminių gręžinių vanduo.
Klaipėda unikali dar ir tuo, jog 600-700 m. gylyje vanduo yra karštas ir geoterminis gręžinys naudoja jį šildymui. Nuo 300 iki 1000 m gylyje pajūrio regione vanduo yra mineralizuotas. Kiek žinau, mineralinio vandens gręžinius ketinama atgaivinti Palangoje", - teigė geologė.
Vandens daugės
Mokslininkė paminėjo, jog sykiu su meteorologais Lietuvos geologijos tarnyba dalyvavo projekte, kurio metu bandė nustatyti, kaip keisis vandens ištekliai ateityje.
"Aiškinomės, kaip klimato kaita gali paveikti vandens išteklius, ir sudarinėjome prognozes 100 metų laikotarpiui. Žinoma, jos nėra absoliučiai tikslios, tačiau klaipėdiečius galiu nudžiuginti, kad geriamojo vandens nepritrūks. Šis klausimas buvo itin aktualus pernai, kai didžiojoje Lietuvos dalyje dėl sauso pavasario ir vasaros nuseko gruntiniai vandenys ir iki šiol jie dar nėra atsikūrę.
Visgi klimatologai ateityje prognozuoja daugiau šlapių nei sausų metų ir, suvedus balansą, išeina, kad kritulių per ateinantį šimtmetį iškris daugiau nei vandens išgaruos. Todėl gali padidėti pašlapusių žemių plotai, ypač žiemos-pavasario periodu, kai pakyla gruntinis vanduo. Dėl kylančio gruntinio vandens lygio didėja jo jautrumas taršai, t. y. didėja pavojus, kad į jį pateks teršiančios medžiagos. Todėl rekomenduojame atkreipti dėmesį į melioracinių įrenginių būklę", - įspėjo geologė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą