Individualių namų statybai tinkamų žemės plotų turtingas Klaipėdos rajonas, iš uostamiesčio kasmet perviliojantis tūkstančius gyventojų, pagaliau suprato, kad žmonėms reikia ir tinkamos infrastruktūros susisiekimui dviračiais. Rajono Savivaldybė jau gali džiaugtis neseniai baigtu ir pristatytu dviračių trasų specialiuoju planu, kurio sprendiniai ateityje, tikimasi, bent po truputį ims virsti įvairias vietas jungiančiais ir įdomius arba tiesiog naudingus maršrutus siūlančiais dviračių takais.
Tiesa, dar laukia keletas biurokratinių procedūrų, bet Savivaldybės atstovai sako, jog tai - formalumas, ir oficialiu rajono Tarybos patvirtintu dokumentu šis specialusis planas taps dar šiemet.
Tai - pagrindas vilčiai, kad dabartinis varganas vos 7,5 km ilgio dviračių tinklas rajone (palyginti su 60 km Klaipėdos mieste) išsiplės beveik 100 kartų ir patenkins ne tik rajone gyvenančių dviratininkų, bet ir šiomis transporto priemonėmis gausiai ne tik mieste važinėjančių klaipėdiečių poreikius.
Tiesa, visoms užmačioms įgyvendinti gali prireikti ir šimto metų.
Pasirinko progresyvią alternatyvą
Planą rengusios vilniečių bendrovės "Urbanistika" atstovai Gargždams siūlė dvi dviračių takų tinklo vystymo alternatyvas - "Status quo" ir "Progressus". Pirmosios esmė tokia - būtų prižiūrimas tik esamas 7,5 km ilgio dviračių takų tinklas bei vystomas tik iki šiol suplanuotas dviračių trasų tinklas. Kitaip sakant, nerišlus dabartinis trasų tinklas apribotų papildomų, įvairesnių maršrutų sudarymo galimybes.
Kita alternatyva - "Progressus" - dviračių trasų tinklą formuoti remiantis esama infrastruktūra ir anksčiau parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pagrindu, taip pat jį papildyti svarbiausiomis jungtimis. Šia alternatyva planuotas logiškas dviračių trasų tinklas, turintis aiškią hierarchiją, o juo remiantis ir turėtų būti kuriama visa atitinkama infrastruktūra.
Pastarąją - progresyviąją - galimybę ir pasirinko Klaipėdos rajono taryba.
Šimtai naujų kilometrų
Ką šioji alternatyva reiškia? Visų pirma tai, kad dviračių takų tinklas Klaipėdos rajone bus formuojamas iš įvairiausių trasų. Pirmiausia tai - tarptautinė dviračių trasa "Eurovelo 10/13", kuri eina per Kukuliškių, Karklės ir Šaipių kaimus, o jos ilgis Savivaldybės teritorijoje siekia 10,1 km.
Be to, numatomos trys regioninės trasos, kurios į vientisą tinklą sujungia rajono miestus bei miestelius, užtikrina tolimus ryšius tarp saugomų teritorijų bei su gretimų savivaldybių trasomis. Tai - trasa R1 (iš Klaipėdos rajono per Veiviržėnų miestelį į Šilutės rajoną, ilgis - 32,3 km), trasa R2 (ji atsišakoja nuo trasos R1 ir veda šalia Dovilų miestelio bei Gargždų miesto, toliau per Vėžaičius ir Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį - į Kretingos rajoną; trasos ilgis siekia 31,3 km) ir trasa R3 (vesdama palei Karaliaus Vilhelmo kanalą ji sujungia Klaipėdos miestą su Šilutės rajonu, ilgis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje - 22,1 km).
Taigi bus net 36 rajoninės dviračių trasos, kurių bendras ilgis - 340,1 km, taip pat vietinės dviračių trasos (jų ilgis sieks 172,4km).
"Gyventojų nepamiršome"
"Specialiojo dviračių trasų plano tikslas - rasti geriausius ryšius tarp rajono centro, seniūnijų centrų, lankytinų objektų ir Klaipėdos miesto. Svarbiausia yra sukurti patogų susisiekimą - tiek rekreaciniais, pažintiniais tikslais, tiek ir kasdieniniam judėjimui, pavyzdžiui, į darbą", - "Autosalonui" dokumento esmę dėstė Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.
Rajono vyriausiojo architekto teigimu, tiek plano rengėjai, tiek jį užsakiusi Savivaldybė stengėsi atsižvelgti į gyventojų pageidavimus.
"Buvo gauta labai daug pasiūlymų, visuomenė buvo labai aktyvi - savo pastabas ir pageidavimus reiškė tiek pavieniai gyventojai, tiek ištisos bendruomenės, taip pat turėjusios savą dviračių takų viziją. Į tuos pasiūlymus tikrai stengtasi atsižvelgti", - tikino G. Kasperavičius.
Karklės atkarpa
Tarp jau seniai sakomų dviratininkų bendruomenės pageidavimų yra ir Girulius su Karkle jungianti kelio atkarpa, šalia kurios apskritai nėra dviračių tako, nors jis, esant dideliems dviračių srautams Palangos kryptimi, žmonių teigimu, yra būtinas.
Su tuo sutinka ir rajono Savivaldybė, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), tačiau stabdys yra buitinis - pinigai.
KADA dviračių takas atsiras kelio ties Karkle pašonėje, kol kas visiškai neaišku - niekaip neapsisprendžiama, iš kur gauti rekonstrukcijai reikalingų lėšų. Redakcijos archyvo nuotr.
"Rekonstrukcijos projektas jau padarytas, net gauti statybos leidimai, dabar viskas priklauso nuo lėšų skyrimo. Planuojama, kad bus rekonstruota 3 km kelio. Vienoje jo pusėje bus šaligatvis pėstiesiems, kitoje - dviračių takas. Rajono savivaldybės atstovai buvo nuvažiavę į LAKD, ir ten jiems buvo pasakyta - raskite finansavimą šaligatviui ir apšvietimui įrengti, tada mes savo ruožtu skirsime finansavimą automobilių keliui ir dviračių takui. Kol kas ties tuo viskas ir sustojo", - situaciją pakomentavo VĮ "Klaipėdos regiono keliai" direktorius Petras Kaučikas.
Ko laukti pirmiausiai
Specialiojo plano rengėjai Savivaldybei pasiūlė ir tam tikrus jo įgyvendinimo prioritetus - tam, kad, pasak jų, "pradinės investicijos duotų kuo didesnę naudą".
Pirmajam prioritetui priskirtos trasos, kurių realizavimas palies daugiausiai gyventojų ir, anot "Urbanistikos" atstovų, bus gaunamas "geriausias pradinis efektas": padidės dviratininkų srautai, sumažės eismo nelaimių skaičius, pagerės aplinkos būklė, sumažės privataus transporto naudojimas.
Prioritetinėmis vadinamos šios trasos: "Eurovelo 10/13" trasa, jungtis tarp Kretingalės ir Pajūrio regioninio parko, Gargždus su Klaipėdos miestu jungiančios trasos, dalis trasos, siejančios Gargždus su Kvietinių kaimu, per Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinį vedanti trasa, palei Kuršių marias vedanti ir Klaipėdos miestą su Šilutės rajonu jungianti trasa, pagrindiniai Gargždų miesto dviračių takai, jungtis tarp Priekulės ir Kuršių marių, jungtys tarp Priekulės ir Klaipėdos bei tarp Priekulės ir Gargždų.
Bendras pirmojo prioriteto dviračių trasų ilgis yra 162 km.
Antrajam prioritetui priskiriama ta tinklo dalis, kuri tenkina mažiau svarbius turistinius ir susisiekimo poreikius. Teigiama, kad šio tinklo vystymas turi būti numatomas įgyvendinus pirmojo prioriteto trasas. Bendras antrojo prioriteto trasų tinklas sudaro 248 km.
Na, o trečiajam prioritetui priskiriamos likusios trasos, jų ilgis - 224,4 km.
Kada? Tikrai ne šiandien
Viskas vyks panašiu principu, kokiu dviračių takų padaugėjo ir daugėja Klaipėdoje - rekonstruojant tam tikrą kelią, investuotojams statant savo objektą vietovėje, pro kurią turėtų driektis suplanuotos dviračių trasos, ten jos ir būtų tiesiamos.
"Šis planas nėra terminuotas. Kitaip pasakius, jis galios visada ir bus privalomas visiems. Aišku, reikia suprasti, kad nei šiandien, nei rytoj tie popieriuje nubraižyti dviračių takai realiais nevirs - viskas vyks palaipsniui, priklausomai nuo Savivaldybės lėšų, vykdomų darbų, privačių investicijų į teritorijas ir panašiai", - aiškino G. Kasperavičius.
O kol kas plano laukia biurokratinės procedūros.
"Specialusis planas neseniai buvo pristatytas visuomenei. Kitas jo laukiantis žingsnis - derinimas Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje. Tada jis bus siunčiamas peržiūrėti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Jei jos išvados bus teigiamos, kitaip sakant, jei bus konstatuota, kad planas parengtas tinkamai, liks paskutinis dalykas - tvirtinimas rajono Taryboje. Tikimės, jog tai bus padaryta dar šiais metais", - sakė Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas.
Svarbu ir rinkodara
Beje, be visa kita, plano rengėjai Klaipėdos rajono savivaldybei pasiūlė nepamiršti ir rinkodaros veiksmų siekiant ją pristatyti kaip "dviračių turizmui įdomią ir palankią" teritoriją.
"Siekiant pritraukti turistus į suplanuotus maršrutus, būtina gera rinkodara. Lietuvoje vis dar trūksta kokybiškos informacijos apie esamus dviračių maršrutus. Mūsų šalyje net nėra vienos sistemingai informaciją kaupiančios ir pateikiančios interneto svetainės apie esamus dviračių maršrutus. Norint planuotis kelionę dviračiais tenka ilgai naršyti internete, rinkti informacijos nuotrupas. Šiandien ypač trūksta kokybiškų dviračių maršrutų žemėlapių, kuriuos būtu galima atsispausdinti internete neaplankant turizmo informacijos centro.
Bene geriausiai pateikta informacija apie pajūrio dviračių trasą, kuri galbūt dėl to ir sutraukia bene didžiausius dviratininkų srautus", - konstatavo "Urbanistikos" specialistai.
INFORMACIJA
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šis tas, planuojant dviračių trasas, Klaipėdos rajone jau buvo padaryta. Įvairiais skirtingais dokumentais anksčiau suplanuotų "popierinių" dviračių trasų ilgis siekė 422 km. Rajono Savivaldybės teritorijos bendruoju planu buvo suplanuota 254,3 km trasų, Saugomų teritorijų tvarkymo planais - 32,6 km, Gargždų miesto, Priekulės miesto, Kretingalės miestelio ir Vėžaičių miestelio bendruosiuose planais - 66,2 km ir rajono Savivaldybės teritorijos dalių specialiaisiais planais - 68,9 km ilgio trasų.
BEJE
Ištrauka iš Klaipėdos rajono dviračių trasų specialiojo plano
Akivaizdu, kad susisiekimo ir aktyvaus poilsio dviračiais potencialas yra neišnaudotas, o jam pasiekti būtina sukurti tinkamą infrastruktūrą. Šalies gyventojai yra susidomėję dviračiais ir tikriausiai intensyviau jais naudotųsi, jeigu tam būtų tinkamesnės sąlygos. Labai svarbu tai, kad Klaipėdos rajonas turi geras pradines sąlygas dviračių turizmui (gamta, kraštovaizdis, kelių tinklas, lankytini objektai), tačiau atsiliekama infrastruktūros vystymo srityje.
INFORMACIJA
Be visa kita, specialiame plane siūloma įrengti vieną ilgalaikiam stovėjimui skirtą dviračių saugyklą Gargžduose, šalia autobusų stoties, taip pat teritorijose, kur koncentruojasi didžioji dalis darbo vietų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą