Gali tekti sumokėti 20 milijonų eurų

2017 metais bendra uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. eurų, t. y. 56 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Pernai Uosto direkcija gavo beveik 60 mln. eurų pajamų, t. y. 6 proc. daugiau nei 2016-aisiais. Pernai dėl pagerintų infrastruktūros sąlygų šiek tiek padidėjo ir žemės nuomos pajamos, o sąnaudos truputį sumažėjo. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonačio, kol kas dar nėra apskaičiuotas 2017-ųjų pelnas, bet jis bus gerokai didesnis nei užpernai.

M. Armonaičio teigimu, skolų šiemet Uosto direkcija turi mažiau. Daugiausia ji yra skolinga rangovams. Jos susidarė dėl mokėjimų atidėjimo. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, probleminių skolų direkcija neturi.

Šiuo metu Uosto direkcija turi vieną paskolą, kuri paimta Šiaurės investicijų banke. Likę yra tik 8 mln. eurų. Daugiau paskolų ši valstybės įmonė neturi, tačiau A. Vaitkus sako: "Pažadu, jų turėsime."

Šiuo metu yra priimti dviejų įstatymų - Valstybės įmonių ir Pelno mokesčio - pakeitimai. Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą yra panaikinta pelno mokesčio nuo uosto rinkliavų ir žemės nuomos lengvata. Šis pelno mokestis bus skaičiuojamas už 2018 metus ir mokėti jį reikės 2019 metais.

M. Armonaičio teigimu, pagal Valstybės įmonių įstatymo pataisą panaikinta lengvata pelno įmokai. Uosto direkcijai šiais metais už 2017-uosius reikės sumokėti pelno įmoką, jeigu Vyriausybė nenuspręs kitaip. "Pelno įmoka pagal mūsų rezultatus, kuri yra susieta su nuosavybės grąža, direkcijai yra 70 proc., t. y. už 2017-uosius šiemet jai reikėtų mokėti daugiau kaip 20 mln. eurų. Įstatymas numato, kad visos valstybės įmonės moka pelno įmoką, tačiau Vyriausybė turi teisę tą pelno įmoką sumažinti, jeigu įmonė įgyvendina svarbius projektus", - sakė M. Armonaitis.

Lietuvos jūrų krovinių asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas sako: "Pelno mokestį reikia mokėti. Visi moka." M. Armonaičio teigimu, moka ne visi uostai, pavyzdžiui, nemoka lenkų ir latvių uostai.

"Kalbant šiuo klausimu labai svarbus faktorius yra turėti planų ir vizijų, kurios būtų naudingos Klaipėdos uostui ir kartu valstybei. Tada galima bandyti įtikinti Vyriausybę nustatyti nulinį ar kitokį mažesnį tarifą nei numatyta įstatyme. Manau, ateityje bus daug diskusijų su Vyriausybe", - sako A. Vaitkus.