Garbės piliečio vardą siūlo išeivių vaikui

Visgi, nepaisant akivaizdžių šio žmogaus nuopelnų Klaipėdai, jo biografiją "puošia" ir pareiškimas, kad 1939 m. "Lietuva laisva valia, be jokio spaudimo, atidavė Klaipėdos kraštą Vokietijai".

Daug gerų darbų

U. Jurgščio kandidatūrą šiam garbingam titului pateikė I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis ir buvę miesto vadovai - miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas bei merai Benediktas Petrauskas, Jurgis Aušra, Eugenijus Gentvilas ir Rimantas Taraškevičius. Anot jų, 1949 m. Fiurstenau, Žemutinėje Saksonijoje, gimęs U. Jurgštys tokio titulo yra vertas "už ilgametę, trunkančią nuo 1989 m. iki dabar, veiklą, kuriant ir stiprinant dviejų miestų ir tautų ekonominį, socialinį ir kultūrinį bendradarbiavimą".

Prie prašymo pridėtame U. Jurgščio gyvenimo ir veiklos aprašyme teigiama, kad jo tėvams Manheime įsteigus "Memellando grupę", jis 1961 m. tapo jos jaunimo grupės nariu, o 16 metų tapo grupės tarėju, po poros mėnesių - grupės pirmininko pavaduotoju. Nuo 1967-ųjų tapo grupės pirmininku ir šias pareigas eina iki šiol. 1989 m. jis buvo išrinktas ir organizacijos AdM, vienijančios visus Vokietijoje gyvenančius atkilėlius iš Klaipėdos krašto, pirmininku. Nuo 1991 m. U. Jurgštys yra Klaipėdos vokiečių bendrijos tarybos narys.

Teigiama, kad U. Jurgštys nuo 1989 metų suorganizavo 12 humanitarinės pagalbos siuntų sunkvežimiais į Klaipėdos kraštą. Siuntos buvo skirtos ligoninėms, senelių prieglaudoms, "Sandorai". Atvežta ir statybinių medžiagų bažnyčių restauravimui.

1992 m. Skulptūrų parke AdM iniciatyva buvo pastatytas prasmingas paminklas, įamžinantis visų besiilsinčių miestiečių atminimą. Tais pačiais metais U. Jurgščio rūpesčiu buvo atvežtas Klaipėdos senamiesčio maketas ir padovanotas Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Teigiama, kad jis nuolat remia Klaipėdos vokiečių bendrijos organizuojamus renginius pinigais ir daiktais.

U. Jurgštys vadinamas ir AdM archyvo perdavimo ilgalaikei panaudai I. Simonaitytės bibliotekai iniciatoriumi ir organizatoriumi. Šį archyvą sudaro vertingi dokumentai daugiausia iš privačių kolekcijų.

AdM taip pat materialiai parėmė I. Simonaitytės bibliotekos rengiamas parodas bei įsigyjant 6 vitrinas archyvo eksponatams.

Teigiama, kad U. Jurgštys finansiškai remia Hermano Zudermano gimnaziją, 2002 m. AdM lėšomis ir pirmininko iniciatyva prie geležinkelio stoties pastatyta skulptūra "Atsisveikinimas".

Prieštaringos mintys

Kad U. Jurgščiui būtų suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas, pritarimą jau išreiškė visos miesto Tarybos frakcijos. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Garbės piliečio ženklas jau yra pagamintas. Išlaidų reikės tik jo įteikimo ceremonijai, kurią ketinama rengti rugpjūčio 1 d., per miesto gimtadienį, kartu su Kultūros magistro žiedų įteikimo ceremonija. Preliminarus lėšų poreikis - apie 1 400 eurų.

Visgi "Vakarų ekspreso" archyvuose yra straipsnis, kuriame buvo pagarsintos gana prieštaringos 2003-aisiais U. Jurgščio išsakytos mintys.

"Klaipėdos Simono Dacho namuose pranešimą skaitęs svečias iš Vokietijos Uvė Jurgštys (Uwe Jurgsties) tikino, kad Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos data vertėtų laikyti ne 1923-iuosius, o 1948 metus. U. Jurgščio teigimu, nuo 1923 m. iki 2003 metų nebuvo taip, kad Klaipėdos kraštas be pertrūkių priklausytų Lietuvai. Todėl, anot jo, sausio 15-osios minėjimas yra klaida. Pasak pranešėjo, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos data reikėtų laikyti 1948-uosius, kai Klaipėdos kraštas buvo įtrauktas į Tarybų Sąjungai priklausančios Tarybų Lietuvos Respublikos sudėtį.

Pranešėjas akcentavo vadovaująsis faktais - jei kas suabejotų jo teiginiais, turįs dokumentų kopijas. Vis dėlto pranešimas sukėlė daug diskusijų. Istorikus papiktino U. Jurgščio tvirtinimas, kad 1939 m. Lietuva laisva valia, be jokio spaudimo, atidavė Klaipėdos kraštą Vokietijai. Pasak istorikų, taip teigti nelogiška ir juokinga - ultimatumas buvo akivaizdus. Nepaisant istorikų kritikos, U. Jurgštys liko tos pačios nuomonės - iš Vokietijos pusės nebūta jokio spaudimo. Istorikai U. Jurgščio pranešime įžvelgė vienpusišką požiūrį, tendencingumą", - rašoma 2003-iųjų kovo 25 d. spausdintame straipsnyje "Uvės Jurgščio pranešimas sukėlė istorikų pasipiktinimą".

Ar tokios pozicijos dėl 1939-ųjų įvykių U. Jurgštys laikosi ir dabar, vakar sužinoti nepavyko - potencialus Klaipėdos garbės pilietis nekalba lietuviškai, bandymas kalbėtis angliškai rezultato nedavė, o "Vakarų ekspreso" redakcijoje, deja, bet šiuo metu nėra kalbančiųjų vokiškai.