Gedminų dvaro rūmuose karaliauja menų mūzos

Kasmet E. Balsio menų gimnazijoje vyksta įvairūs Gedminų dvaro paveldui ir istorijai skirti renginiai ir projektai. Šiais metais, jaunųjų menininkų gimnazijai minint 35-erių metų sukaktį, dvarui teko ypač daug dėmesio.

"Vyko daug gražių meninių projektų prie dvaro, gidai vedė ekskursijas vaikams po buvusio dvaro teritoriją ir pastatą. Nors pastato vidus jau seniai smarkiai pakeistas, tačiau išlaikė vietinės reikšmės saugomo paveldo objekto statusą, nes yra jame ir autentikos. Mes ją labai puoselėjame ir džiaugiamės", - sakė direktorius.

Autentikos likučiai

Dvaro dvasia, anot pašnekovo, ypač juntama cokoliniame jo aukšte ir palėpėje. "Čia dar yra arkinių sienų. Darydami remontą nuvalėme nuo sienų sovietmečio tinką ir atvėrėme klasėse gražias istorines raudonų plytų sienas. Spėjame, kad tos plytos buvo išdegtos ant laužų, nes nėra tokios tvirtos kaip tų laikų gamyklinės plytos, dažnai nubyra. Mes jas pašluojame ir toliau gyvename. Įsikūrę paveldosauginiame pastate, turime jį saugoti ir negalime jame bet ko daryti. Pastaraisiais metais didžiausia nelaimė, ištikusi dvaro ir gimnazijos pastatą, buvo Naujųjų metų naktį kilęs gaisras. Dėkui gimnazijos bendruomenei ir ministerijai, padėjusiai greitai ištaisyti gaisro padarinius ir suremontuoti stogą", - kalbėjo G. Misiukevičius.

DVARININKAI. Dvarininko Džeimso Gubbos šeimos fotografija, atvežta palikuonims lankantis Klaipėdoje 2001 m. Fotografuota ant dvaro rūmų laiptų 1928 m. Centre Frida Gubba - Džeimso Gubbos žmona. Eduardo Balsio menu gimnazijos archyvo nuotr.

Šiais metais E. Balsio menų gimnazija suremontavo savo pastato įėjimą. "Rizalitas mūsų nebuvo įstiklintas, bet radau senas nuotraukas, kad dvariškais laikais įėjimas į dvarą buvo su stikline veranda. Atkūrėme šią elegantišką eksterjero detalę, kuri turi ir praktinę naudą - apsaugo pastatą ir dabar jau niekas jo negalės nuniokoti. Kitais metais planuojame didelį tarptautinį projektą, į kurį norėtume įtraukti ir pastato remontą, ir kultūrinę veiklą", - anonsavo pašnekovas.

Istorinę medžiagą apie Gedminų dvarą surinko ir leidinį apie jį gimnazijos 20-mečio proga išleido buvęs E. Balsio menų gimnazijos istorijos mokytojas Norbertas Stankevičius ir Justina Petreikienė.

Dvaro akmenys

Dvarišką atmosferą prie gimnazijos kuria išlikęs parkas su nuostabiais senais medžiais, kuriame vyksta daugiausia istorijai skirtų gimnazijos projektų. "Parke mes ir grojame, ir piešiame, ir gyvūnų, paukščių visokių buvome atsivežę. Gimnazistai ypač globoja kelių šimtų metų senumo ąžuolą, kuris auga priešais fasadinį įėjimą, aptvėrė jį tvorele. Kadaise greta šio ąžuolo buvo kelias, kuriuo į dvarą atvažiuodavo žmonės iš Šilutės. Tas kelias suko ir pro dvaro laikais iškastą tvenkinį ir užsukdavo ratu prie pagrindinio dvaro įėjimo, prie ąžuolo sustodavo karietos ir išlipdavo iš jų dvaro svečiai. Dar matyti vienas kitas senojo, akmenimis grįsto kelio akmuo, tačiau pats kelias užneštas žemėmis. Būtų gražu jį atkasti, atverti. Įsivaizduoju, kad turėtų būti nemaža jo atkarpa nuo dviračių tako iki naujųjų namų, nes niekas nieko ten nedarė", - svarstė G. Misiukevius.

Direktorius apgailestauja, kad iki šių dienų išliko tik pagrindinis dvaro gyvenamasis pastas, nes dar pokariu buvo išlikusios ir buvusios fermos, samdinių namas ir net koplyčia kitapus tvenkinio. Kai šalia gimnazijos tiesė dviračių taką, mačiau, kad buvo atkasę ir kitų pastatų pamatus, plytos senos mėtėsi.

E. Balsio gimnazija prie vieno iš naujųjų devynaukščių atrado ir identifikavo vieną įdomią dvaro detalę - vieną iš dviejų akmenų, kurie dvaro laikais stovėjo prie jo vartų. "Monolitinis akmuo labai įdomios formos: jo apačia - kvadratinė, o viršus - ovalus. Du tokios formos akmenys stovėjo prie dvaro vartų. Kad karietos, važiuodamos pro vartus, neužkabintų vartų stulpų, prieš juos buvo statomi šie akmenys. Mes tą akmenį parsivežėme į gimnaziją ir surasime jam vietą gražiai eksponuoti.

NAUJIEJI DVARININKAI - Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai ir pedagogai kūrybiškai prisimena senus laikus. Eduardo Balsio menu gimnazijos archyvo nuotr.

Yra ir dar vienas dvaro laikus menantis didysis akmuo. "Tvenkinio viduryje buvo supilta salelė, kurioje jis gulėjo. Prieš septynerius metus, kai tvenkinį gilino - salą panaikino, o akmenį numetė ant kranto. Ant akmens nupiešta graži akis. Matyt, mūsų mokinių darbas. Iš Kultūros paveldo departamento vadovės gavome raštą, kad akmuo yra dvaro paveldo objektas ir turime jį saugoti. Norėtume jį pargabenti arčiau dvaro pastato, labiau įprasminti ir susieti su dvaru. Galbūt informacinę lentelę pastatyti, tačiau dar neatėjo laikas šiai idėjai įgyvendinti", - planais dalijosi G. Misiukevičius.

Ateitis - miglota

Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijojoje mokosi apie 500 mokinių nuo pirmosios iki 12 klasės. Gimnazija ugdo dailei ir muzikai gabius vaikus iš Klaipėdos miesto ir viso Vakarų Lietuvos regiono. Pasak direktoriaus, šiuo metu apie 30 proc. gimnazistų yra ne Klaipėdos miesto vaikai, daugiau kaip 100 iš jų gyvena prie gimnazijos pastatytame bendrabutyje.

Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija buvo užsimojusi mažinti mokinių skaičių E. Balsio menų gimnazijoje. Buvo iškelta idėja formuoti ne dvi, o tik vieną pirmąją klasę. "Šiemet pavyko įrodyti, kad toks siūlymas nelogiškas. Vienoje klasėje mokosi 24 mokiniai, kurie dar dalijasi į 7 dailininkus ir 17 muzikantų. Iš 17 muzikantų negalėtume sudaryti nei ansamblio, nei choro, o juo labiau orkestro. Tad kitais mokslo metais, kaip ir visada, turėsime dvi pirmokėlių klases. Diskutuojama ir dėl gimnazijos pavaldumo. Šiuo metu gimnazija priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau ji siekia iki 2020 metų atsisakyti gimnazijų ir perduoti kitam steigėjui. Galbūt atiteks Klaipėdos miestu..." - vylėsi G. Misiukevičius.

Gedminų dvaro istorija

Manoma, kad senovėje dvaro teritorijoje būta miškų ir pušynų, besitęsusių iki Šernų ir Kairių girių. Vėliau jie iškirsti, nes miestui reikėjo medienos.

Pirmą kartą Gedminų ūkis (Gedmin-Herde) paminėtas 1588 m., kaip priklausantis Klaipėdos raštvedžiui Vilhelmui Wirgauder'iui. 1614 m. prie dvaro prijungti Kebelkiai, Piktašiai, Šlapžemė, Lypkiai. 1657 m. žemę įsigijo apskrities valdytojas Fridrichas fon Gocenas ir žemėlapiuose atsirado vietovė Gotzenhoff (Gėcėvė). Gocų nuosavybė tuo metu buvo Žardininkų, bei Smeltės dalis, Kalotės ir Tauralaukio dvarų laukai. Kartu su Sendvariu, Koralų ir Priekulės dvarais Gotzenhoff dvaras buvo didžiausias Klaipėdos apylinkėse iki XIX a. vidurio.

1657 m. dvarui suteiktos Kulmo, o vėliau ir bajoriško dvaro teisės, kurias išsirūpino dvarą nupirkęs generolas grafas Boguslavas Fridrichas Reinhartas fon Daenhofas. 1721 m. dvaro žemę su pastatais, bravoru, 15 valstiečių ir Smeltės kaimu jis pardavė Klaipėdos komendantui generolui baronui Karlui de Brionui, o šis pulkininkui baronui Henrikui fon Lowenui. Vyko karai su Švedija, Rusija, keitėsi pinigai, baronai Lokenai nusigyveno ir prarado žemę. 1779 m. Gotzhofą įsigijo lenkų didikas Gotlibas fon Gregorski, jo duktė Šarlotė 1801 m. paveldėjo dvarą ir plėtė jo statybas. 1848 m. ji su vyru buvo palaidota Gedminų dvare Gregorskių šeimos koplyčioje, kuri 1960 m. buvo sunaikinta.

1851 m. didžiąją Gedminų dvaro dalį įsigijo Karlas Fridrichas Gubba. Jis pastatė rūmus, sutvarkė žirgyną, įsigijo žemės ūkio mašinų. Buvusius pelkėtus laukus dabar primena 1860 m. iškasti dirbtiniai tvenkiniai. Dvare buvo auginami trakėnų veislės žirgai, kurie buvo parduodami kariuomenei. Apie 1900 m. čia atidaryta pradinė mokykla.

1916 m. Gedminų-Gotzenhoffo dvarą sudarė 430 ha žemės.

Klaipėdos krašto prisijungimas prie Lietuvos pakeitė dvaro gyvenimą. 1926 m. dvarui priklausė 355 ha žemės, jos savininku buvo rotmistras Džeimsas Gubba. Jis buvo išdidus žmogus, palaikė ryšius su Sendvario šeimininku K. Scharffegtter, Šilutės dvarininku H. Scheu, dalyvavo politikoje. 1936 m. dvare kilo gaisras. Rūmus suremontavus, įvesta elektra.

1657-1695 m. dvarą valdė tituluoti vokiečių, lenkų, anglų kilmės dvarininkai, baronai, grafai, pareigūnai. Dvaro, kaip privačios valdos, istorija baigėsi 1939 m., kai Džeimsas ir Frida Gubbos jį perdavė Vokietijos valstybei, o patys apsigyveno Karaliaučiuje, kur žuvo bombardavimų ir mūšių metu.

SOVIETMEČIU. Gubos (Gedminų) dvaro pastatas 1978 m. Albino Stubros nuotr.

Kas Gedminų dvare vyko karo ir pokario metais, nėra žinoma. Vėliau čia buvo įrengtas 16 butų gyvenamasis namas, parduotuvė ir klubas. 1965 m. dvaro teritorija buvo įjungta į miesto teritoriją, o 1970 m. šią teritoriją jau supo nauji gyvenamieji namai, miesto ribos plėtėsi. 1978 m. čia gyveno 44 žmonės, sklypą užėmė daržai.

Gedminų dvaro rūmai, statyti 1859 m., valdant Č. Dž. Gubbai, apie 1900 m. buvo rekonstruoti. Rūmai dviejų aukštų, su mansardiniu stogu, fasadą puošia dvipusiai laiptai. Deja, architektų pavardės nežinomos. Tai vienas gražiausių dvarų Klaipėdos krašte, bet pastatas nelaikomas architektūros paminklu.

1978 m. dvaras buvo rekonstruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Nuo 1983 m. dvare įsikūrė E. Balsio menų gimnazija, 1984 m. prie jos iškilo priestatas su valgykla ir bendrabučiu.

1985 m. pagerbiant įžymų Lietuvos muziką, mokyklai suteiktas kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas. Čia mokosi gabūs menui 6-19 metų moksleiviai.