Gelbstint benamius gyvūnus - ženklinimas ir visuomenės švietimas

B. Kymantaitė šį susitikimą įvardijo kaip dviejų institucijų bendrų sprendimų tąsą, o į praėjusią savaitę vykusį mitingą prie Savivaldybės durų ji žiūrinti kritiškai. Esą piketą būtų buvę protingiau surengti priešais daugiabučius namus. Juk į gatvę išmestų augintinių problema dažniausiai kyla dėl jų augintojų neatsakingumo.

Gyvūnų teisių gynėja džiaugėsi, kad šią problemą Klaipėdos valdžia sprendžia nebe kaip komunalinį, o kaip gyvūnų gerovės klausimą.

"Mes esame šalininkai idėjos, kad visos savivaldybės pradėtų žiūrėti į tai ne kaip į pasekmių tvarkymą, o kaip į prevenciją. Norime, kad veiktų kuo mažiau globos namų, kurie atliktų tik laikino ir saugaus pasimetusių, tačiau paženklintų gyvūnų apgyvendinimo funkciją tol, kol juos atsiimtų savininkai", - teigė ji.

Anot B. Kymantaitės, "milijonų kišimas" į gyvūnų priežiūrą globos namuose esantis pasenęs ir šį modelį jau reikėtų keisti. Vietoj to lėšas žymiau veiksmingiau būtų skirti gyvūnų ženklinimui, kastracijai ir visuomenės švietimui.

Jos teigimu, augintinių ženklinimas padėtų spręsti tam tikras problemas. Pavyzdžiui, esą būtų paprasta patikrinti, ar žmogus, atnešęs kastruoti arba užmigdyti gyvūną, iš tiesų yra jo globėjas.

Šviesti visuomenę būtina dėl to, kad daugelis žmonių, auginančių naminius gyvūnėlius, žino tik savo teises, tačiau dažniausiai nė nenumano, jog egzistuoja gyvūnų priežiūros taisyklės. Švietimu galėtų užsiimti Savivaldybė.

Prevencija būtina ir todėl, kad šiuo metu "beglobių gyvūnų yra dvigubai daugiau nei atsakingų ir gebančių jais rūpintis žmonių". "Dėl to gyvūnų skaičius yra nesuvaldomas, jų vis daugėja prieglaudose ir gatvėse", - tikino B. Kymantaitė.

Žinia, gyvūnus namuose daugiausiai augina pensininkai. Tad gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė siūlė, kad jiems, ženklinant savo augintinį, būtų taikoma nuolaida.

Vis dėlto nuolaidas kritiškai vertino V. Grubliauskas - neva čia galimi ir piktnaudžiavimo atvejai: "Kas, jei vienai bobutei suženklinti savo gyvūnus suneš pusė miesto gyventojų?"

Gyvūnų ženklinimą bei visuomenės švietimą palaikė ir diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Jis pridūrė, jog kasmet sugaunama maždaug 2 500 beglobių gyvūnų, tačiau eutanazijos atvejų mažėja.

Susitikimo metu nuspręsta iki balandžio pradžios sudaryti strateginį planą, kuris padėtų sumažinti eutanazijos atvejų. Jį žadama vykdyti, kai Savivaldybė paskelbs konkursą ir išrinks naują įstaigą, atliksiančią beglobių gyvūnų gaudymo, surinkimo, laikymo, karantinavimo ir utilizavimo paslaugas.

Kol kas šį darbą atlieka VšĮ "Būk mano draugas".

INFORMACIJA

Remiantis Klaipėdos miesto statistika, beglobių gyvūnų gaudymui, surinkimui, maitinimui ir karantinavimui, trunkančiam nuo 3 iki 14 dienų, ir eutanazijai 2015 m. buvo skirta 50 tūkst. eurų. Iš jų - tik dešimtadalis skirtų eutanazijai, kuri taikoma tik beviltiškai sergantiems gyvūnams. Iš viso ši procedūra buvo taikoma 600 gyvūnų ir tai yra ketvirtadalis visų, kuriuos sugavo. Tarp jų, be kačių ir šunų, buvo ir laukinių gyvūnų.