Socialiniame tinkle moteris pasidalijo įrašu, kuriame papasakojo savo patirtį renkant gintarus pajūryje.
"Lietuviško aukso tą dieną radau nedaug, bet neneigsiu - vienas "gintaras" kėlė įtarimų, pamaniau, kad apžiūrėsiu namuose. Laimingi sėdome važiuoti Vilniaus link. Laimikis iš pajūrio saugiai guli mano striukės kišenėje ir važiuoja namo, kad būtų padėtas prie visų kitų per kelerius metus surinktų gintarų", - rašė moteris.
Pakeliui į Vilnių moteris su vyru užsuko į greitojo maisto restoraną, tačiau dar neišlipę iš automobilio salone pastebėjo dūmus.
"Vyras pasakojo, jog šaukė ir pagalvojo, kad užsidegė mano telefonas. Tad iššokusi sviedžiau jį lauk, bet tą pačią akimirką pamačiau, kad mano striukės kišenė jau dega atvira liepsna. Puoliau draskyti nuo savęs užsidegusius rūbus ir paniškai šauktis vyro pagalbos nesuprasdama kas vyksta. Nusiplėšusi striukę supratau, kad ugnis išplito ir ant kelnių, kurias, man regis, pradėjau gesinti rankomis. Tiksliai nepamenu..." - patirtimi dalijosi moteris.
Nuo degančių rūbų apdegė ir moters pirštai bei kojos. Ji spėliojo, kas būtų nutikę, jei dūmus būtų pastebėjusi automobiliui važiuojant.
Tada progos greitai iššokti iš automobilio nebūtų buvę.
"Išgąstis buvo gerokai didesnis nei nuostoliai. Apdegę rūbai ir nudegę rankos pirštai. Truputį kliuvo ir kojai, bet tai yra juokas pagalvojus, kas galėjo būti, jei tuo metu būtume kelyje ir nebūčiau galėjusi staigiai iššokti, greitai sureaguoti. O ką, jei gintaras būtų buvęs kelnių kišenėje... O jei jis būtų didesnis... Dabar suprantu, kad mums labai pasisekė!" - rašė moteris.
Atskirti sunku
Iš tiesų moters rastas gintaro gabalėlis pasirodė esąs baltasis fosforas, kuris gavęs deguonies užsidega atvira liepsna.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Artūras Raznikovas-Baziukas pasakojo, jog baltąjį fosforą atskirti nuo gintaro labai sunku.
"Jį labai lengva supainioti su gintaru, o labiausiai nereiktų bandyti patikrinti ar tai gintaras, kaip daugelis daro, kišant į burną ir sukandant jį dantimis, nes tai gali baigtis labai blogai. Jis šiek tiek skiriasi nuo gintaro, nes bet kokiu atveju jo struktūra kitokia, jis šiek tiek minkštesnis už gintarą", - pasakojo A. Raznikovas-Baziukas.
Specialistas mano, jog tai - baltojo fosforo gabalėliai, padegamųjų bombų, likusių nuo Antrojo pasaulinio karo, sudėtinė dalis.
"Jūroje jų yra dar keletas tonų. Dažniausiai jų randama šiaurinėje mūsų pajūrio dalyje, taip pat Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Baltasis fosforas yra pavojingas savo gebėjimu užsiliepsnoti.
"Daugiausia jo yra likę po nepavykusių bandymų sunaikinti tas padegamąsias bombas. Jis lengvas, nėra toks sunkus, kad nuskęstų, tad jį lengvai gali bangos išnešti į krantą. Jei bomba yra pažeista, tai baltąjį fosforą ir išneša į krantą", - sakė A. Raznikovas-Baziukas.
Jis tikino, jog nieko naujo čia nėra. Kas kelerius metus vis pasitaiko atvejų, kai žmonės nusidegina baltuoju fosforu, tiesiog jie turėtų būti atsargesni.
"Ne viskas, kas atrodo kaip gintaras ir yra gintaras. Jis yra grynas fosforas, gauna deguonies, sušyla ir užsiliepsnoja. Nors jis pradeda degti gana aukštoje - 40-50 laipsnių temperatūroje", - tikino A. Raznikovas-Baziukas.
Nudegus rankas baltuoju fosforu patariama kaip įmanoma greičiau vėsinti jas šaltu vandeniu arba kišti į smėlį, kad nuo odos būtų pašalinti cheminės reakcijos metu suminkštėjusio baltojo fosforo likučiai. Taip pat derėtų kuo skubiau kreiptis į gydytojus, jog būtų laiku suteikta kvalifikuota pagalba.
Baltasis fosforas - neįprasta cheminio elemento fosforo atmaina, naudota gaminant padegamuosius artilerijos sviedinius, minosvaidžių minas, aviacines bombas ir granatas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą