Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas jau daug metų kartu su projektuotojais bei statybininkais vis bando atrasti pusiausvyrą tarp trijų esminių kriterijų: laiko, kokybės ir kainos.
Geriau neskubėti
"Kiekvienas objektas yra sudėtingas, tad vertinant, dėl ko užsitęsia jo įgyvendinimo procesas, kiekvienu atveju gali būti vis kitos priežastys. Neįmanoma visų problemų numatyti iš anksto. Atliekant tabako fabriko konversiją į kultūros įstaigą prireikė papildomų paveldosaugos ekspertizių, nes suabejota, ar senos konstrukcijos išlaikys visas naujai suplanuotas erdves. Planuojant Bastionų tilto statybą, atsirado nenumatytas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą, dėl to projektas užsitęs kone metus. Visada tenka ant svarstyklių dėti laiką, kokybę ir kainą. Jeigu norime, kad projektas būtų geras ir saugus - dažniausiai išauga laiko parametras. Vis dėlto manau, jog geriau įvertinti ir įgyvendinti visas specialistų pastabas, nei skubėti pagal nustatytą terminą, nes nežinia, kada vėliau tas objektas bus rekonstruojamas. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog kuo ilgiau ruošiamasi iš anksto - tuo kokybė aukštesnė. Kai techninis projektas su daug nežinomųjų, kuriuos spręsti tenka rangovui, - tada tampa neprognozuojamas nei projekto įgyvendinimo laikas, nei kaštai. Jeigu iš anksto atliekami laiko reikalaujantys geologiniai, konstrukciniai ir kiti reikalingi tyrimai - tada pats projektas bus sėkmingesnis. Klaipėdos baseino projektui Klaipėdos savivaldybė ruošėsi labai ilgai - apie 10 metų. Tad pusmetis vėlavimo jį užbaigiant nėra jau toks tragiškas", - filosofiškai kalbėjo R. Zulcas.
NAUJOVĖ. Statinio informacinis modeliavimas - tai statinio skaitmeninio modeliavimo ir projektavimo procesas, kurio metu kuriama ir valdoma visa statinio informacija visais jo gyvavimo ciklo etapais, nuo pirminės idėjos iki jo nugriovimo.
Direktorius pažymėjo, jog Klaipėdos baseinas - ypač sudėtingas projektas. "Tai pirmasis naujas sportinis objektas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir moderniausias baseinas visose Baltijos šalyse. Kai rengėme baseino rangos konkurso sąlygas - baseino pastatymo laikas buvo vertinamas balais. Konkursą laimėjęs rangovas buvo pasiūlęs trumpiausią baseino pastatymo terminą, tačiau vėliau dėl to, kad teko spręsti tam tikras problemas, tas terminas užsitęsė. Tos problemos - tai baseino techninių parametrų gerinimas. Buvo įdiegti alternatyvūs energijos šaltiniai ant stogo, kurie leis pigiau eksploatuoti objektą, atsirado hidrosrovės vonia. Tam reikėjo papildomo laiko", - aiškino R. Zulcas.
Šiuo metu, anot direktoriaus, Klaipėdos baseinas jau yra atiduotas vertinti Darbų priėmimo ir Valstybinei komisijai ir viskas yra suderinta. Šiandien planuojama objektą perduoti operatoriui.
Per daug institucijų
Projekto kaitą jo įgyvendinimo metu kaip vieną pagrindinių laiką suryjančių problemų įvardino ir UAB "Hidrostatyba" projektų direktorius Gediminas Zumaras. "Dažniausiai statybų užbaigimo problemos susijusios su tuo, jog dar techninis projektas neatsakė į visus klausimus. Tokios situacijos dažnos, kai įgyvendinami seni projektai. Jeigu projektas parengtas prieš 2 metus, normatyvai būna dar ne tiek daug pasikeitę lyginant su projektu, kuris parengtas prie 5-6 metus. Suprantama, kad gyvenimas nestovi vietoje ir techninių reglamentų kaita kas 5-6 metus turėtų būti, - dėl naujų technologijų, patirčių. Vis dėlto, mano nuomone, Lietuvoje įstatymai keičiasi dažniau negu reikia. O jeigu taip dažnai keičiami, vadinasi, prieš tai buvo parengti nekokybiškai", - išreiškė savo poziciją projektų direktorius.
Pašnekovas pažymėjo, kad, nors objektai atiduodami vertinti pagal projektavimo metu galiojusią teisinę bazę, tačiau vis tiek statybininkams tenka susidurti su naujais normatyvais.
"Statybos leidimus išduoda Savivaldybės, o statybos atidavimą vertinti prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nesutampa ir institucijų, kurios derina projektą, sąrašas su sąrašu institucijų, kurios derina jau įgyvendintą objektą.
Kai projektas nederinamas su institucija, kuri vėliau kviečiama į objekto užbaigimo komisiją, kone taisyklė, jog baigimo stadijoje paaiškėja nauji normatyvai, kurie nebuvo įvertinti projektavimo metu.
Pavyzdžiui, neįgaliųjų interesams atstovaujančiai institucijai nėra priskiriama suderinti projektą, nes teisės aktai to aiškiai nereglamentuoja. Tačiau ši institucija visada kviečiama į objekto vertinimo komisiją. Tada ir iškyla tokie niuansai, kad projekte nebuvo numatyta naudoti specialias neįgaliesiems skirtas trinkeles ir panašiai", - tvirtino G. Zumaras.
Reikalavimų kaita
Architektas Edmundas Andrijauskas paneigė galimybę, jog užsakovui gali būti pateiktas nesuderintas projektas, nes tokiam projektui įgyvendinti, anot pašnekovo, nebūtų išduotas statybos leidimas.
"Tiesa, jog objekto vertinimas yra didžiulis iššūkis statybininkams. Kiek aš žinau, tai biurokratinis procesas, kaip ir visa kita pas mus. Tą patį tenka patirti ir projektuotojams. Projekto derinimas taip pat dažnai užsitęsia ilgiau nei projektuotojai ir užsakovai planuoja. Pagrindinė to priežastis - nuolat kintantys statybiniai, sanitariniai, paveldosauginiai ir kt. įstatymai, reikalavimai, taisyklės, aprašai ir kt. teisės aktai. Projektai derinami Infostatybos elektroninėje sistemoje, pro kurią neturi galimybės praslysti jokie neatitikimai. Žinoma, ši sistema turi nustatytą terminą, per kurį objektas derinamas. Šis terminas priklauso nuo objekto sudėtingumo, gali būti nuo 40 iki 20 ar 15 dienų, tačiau pakanka vienos pastabos ir projektas laikomas nesuderintu. Tada vėl viskas iš naujo", - pažymėjo E. Andrijauskas.
PROBLEMA. Anot specialistų, kai projektas nederinamas su institucija, kuri vėliau kviečiama į objekto užbaigimo komisiją, kone taisyklė, jog baigimo stadijoje paaiškėja nauji normatyvai, kurie nebuvo įvertinti projektavimo metu. USAF nuotr.
Anot architekto, dažniau pasitaiko atvejų, kai procesas užsitęsia dėl projekto pakeitimų jau statybų metu.
"Pakeitimus dažnai padiktuoja užsakovo nauji pageidavimai, statybininkų noras sutaupyti. Keičiama objekto infrastruktūra, išplanavimas, fasadas, inžineriniai tinklai. Šių keitimų derinimas dažniausiai ir užkliūva objekto atidavimo vertinti metu. Nes objekte atrandami kokie nors neatitikimai, o dar prisideda pakitę reglamentai ir nauji nenumatyti reikalavimai", - pagrindines ilgo statybos objektų vertinimo priežastis vardino architektas.
"Problemos sprendimo būdas jau surastas, tereikia taikyti"
Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Statybinių objektų atidavimo vertinti problemos kyla todėl, kad jų projektai būna labai silpni, nedetalūs ir kai statybininkai ima statyti - rezultatas neatitinka užsakovo lūkesčių. Tada prasideda aiškinimasis, ar tikrai pastatyta taip, kaip buvo planuota, ir kitos bėdos.
Todėl kiekvienas užsakovas turėtų labai aiškiai suformuluoti lūkesčius statiniui: kokios turi būti jo savybės, funkcionalumas ir pan. Pavyzdžiui, namo projektuotojui užsakovas turėtų atsakyti mažiausiai į tūkstantį klausimų: kokie jo pomėgiai, ar dažnai jis keliauja, ar turi namuose augintinį, ar dažnai svečiuojasi tėvai. Jeigu turi augintinį - tai signalizaciją reikia įrengti per visą namo perimetrą, jeigu keliauja - reikia įrengti automatinę laistymo sistemą, jeigu dažnai svečiuojasi tėvai - pirmame aukšte bus miegamasis ir t.t.
13 asociacijų Lietuvoje jau susijungė į vieną viešąją įstaigą "Skaitmeninė statyba" ir siūlo valstybei kuo greičiau pradėti taikyti statinio informacinio modeliavimo technologiją, kuri pašalins bet kokius klausimus tarp to, ką užsakovas nori pastatyti ir kas statoma ir palengvins objekto atidavimo vertinti procesą.
Šiandien žmonės dar nesupranta tokios sąvokos kaip "statinio gyvavimo ciklas". Nėra jos ir teisės aktuose. Statinio gyvavimo ciklas yra visa informacija nuo statinio sumanymo iki jo eksploatavimo ir nugriovimo.
Šiuo metu pirkdami butą gaunate tik inventorinę knygelę ir pažymas apie komunalinius mokesčius. O taikant informacinio modeliavimo metodą, gautumėte slaptažodį, su kuriuo prisijungę prie informacinės bazės susipažintumėte su viso namo projektu bei jo pavidalu trimatėje erdvėje, su visa statybos dokumentacija: atliktų darbų žurnalu, naudotų medžiagų ir gaminių pasais ir visa kita informacija. Jeigu užsakovas pareikalauja statybininkų taikyti šią technologiją - jam tampa atvira ir prieinama visa informacija apie projektą, atliktus darbus, panaudotas medžiagas. Kai visi dokumentai tvarkingai sudėti vienoje vietoje - nekyla problemų ir atiduodant vertinti objektą. Net derinant galima pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu.
Statinio informacinio modeliavimo (BIM) sistemą britai taiko jau nuo 2014 metų, skandinavai nuo 2017 m., 2015 metais Europos Komisija priėmė direktyvą, kad organizuojant viešuosius pirkimus būtų teikiamas prioritetas šiai metodologijai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą