Laivo liekanas apžiūrėjęs Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovas Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad smėlėtoje pakrantėje guli veikiausiai XVII-XIX amžiaus nedidelio burlaivio korpuso dalys.
„Tai yra ąžuolinės laivo borto liekanos. Įdomi jo konstrukcija, nes nebuvo naudotos nei metalinės vinys, nei kniedės: sutvirtinta medinėmis dalimis. Galima įtarti, kad burlaivio likučius išplovė srovės. O ir vėjų stipresnių būta, nes korpuso likučiai atsidūrė už kelių metrų nuo jūros kranto, netoli kopagūbrio. Įdomus ir vertingas tai radinys“, – sakė KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius.
Anot L. Kavaliausko, įvairių kadaise nuskendusių medinių burlaivių liekanų jūra išmeta kas kelerius metus. Bene daugiausia dėmesio buvo sulaukęs 2014-aisiais netoli šiaurinio molo išplautas laivas skenduolis. Tokio dydžio bangų išmesto istorinio laivo fragmento Klaipėda nebuvo mačiusi jau mažiausiai dešimtmetį.
Burlaivio, kuris priklausė barkų tipui ir galėjo būti apie 100 metrų ilgio, liekanos tąkart ėmė vilioti ir ilgapirščius. Šie per kelias dienas sugebėjo išlupti ir išnešti kai kurias detales, nors burlaivio likučių apsauga besirūpinantys uostamiesčio paveldosaugininkai bendradarbiavo su pasieniečiais, stebinčiais jūrą ir pakrantes.
„Teko net policiją kviesti. Laimei, laivo likučius laiku išgabeno Lietuvos jūrų muziejus. Jie saugomi ir eksponuojami Kopgalyje. O dėl naujausio radinio susisiekėme su Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcija, tad šios saugomos teritorijos vadovybė pasirūpins jo apsauga ir išgabenimu“, – teigė L. Kavaliauskas.
Susisiekus su PRP direktoriumi Dariumi Niciumi, šis nuvyko į paplūdimį ir apžiūrėjo burlaivio likučius. „Turime traktorių su priekaba, tad bandysime suderinti formalumus su paveldosaugininkais ir išgabenti laivo liekanas. Jos galėtų būti eksponuojamos Karklėje, prie parko direkcijos, lankytojų centro. Tokio eksponato neturime, tad jis puikiai mums tiktų. Visi žinome, kad Pajūrio regioninis parkas garsėja Olando Kepure, ties kuria yra sudužęs ne vienas laivas. Tokie radiniai pasakoja apie laivybą, jie tiesiogiai susiję su parko teritorija, vietovės istorija“, – sakė D. Nicius.
Svarstoma, kad laivo likučiai galėtų būti naudojami ne tik pažintiniais tikslais, edukacijai, bet sudominti ir laivadirbius, būsimuosius jūrininkus.
„Studentai galėtų apžiūrėti, kokios buvo naudojamos technologijos prieš keletą šimtų metų, kaip buvo tvirtinamos detalės, formuojamas korpusas. Lietuva, kitaip nei gretimos Baltijos jūros regiono šalys, negali pasigirti daugybe nuskendusių senovinių laivų ties savo krantais, todėl kiekviena tokia jūros dovana yra vertinga ir ją reikia saugoti“, – tvirtino L. Kavaliauskas, priklausantis Baltijos jūros šalių jūrinio paveldo ir krantų kultūros monitoringo darbo grupei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą