Jūrinę istoriją pasakoja vaiduokliai

Jūrinę istoriją pasakoja vaiduokliai

Klai­pė­do­je yra de­vy­ni is­to­ri­nio pa­vel­do lai­vai, spe­cia­liai jiems skir­ta ir kran­ti­nė Pi­lies uos­te­ly­je, ta­čiau jū­ri­nės is­to­ri­jos liu­dy­to­jai tu­ris­tams bei vie­tos žmo­nėms ne­ži­no­mi. Užuot pa­nau­do­jus šiuos lai­vus pa­žin­ti­niam tu­riz­mui ir jū­ri­nei kul­tū­rai puo­se­lė­ti, vis dar dis­ku­tuo­ja­ma, ką su jais da­ry­ti.

Vi­si de­vy­ni lai­vai pri­klau­so ar­ba pri­va­čiam klu­bui, ar­ba fi­zi­niam as­me­niui. Ta­čiau jū­ri­nes tra­di­ci­jas iš tie­sų ger­bian­čia­me Hel­sin­ky­je, Os­le ar Ko­pen­ha­go­je is­to­ri­niai lai­vai se­niai ta­pę žmo­nių trau­kos ob­jek­tais.

„Si­tua­ci­ja ti­krai keis­ta ir ne­sup­ran­ta­ma. Is­to­ri­niai mies­to lai­vai tu­rė­tų bū­ti ne vai­duok­liai, ke­liau­jan­tys iš vie­nos vie­tos į ki­tą, o de­ra­mai ro­do­mi vi­suo­me­nei, ne­si­jaus­ti sve­čiais gim­ta­ja­me uos­te“, - LŽ pa­brė­žė Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Sie­ti­nas su Al Capone

Re­tas ku­ris klai­pė­die­tis, juo la­biau mies­to sve­čias ži­no, kad Pi­lies uos­te­ly­je sto­vi net su JAV ma­fi­jos pra­ei­ti­mi sie­ja­mas lai­vas. Prie jo nė­ra jo­kios in­for­ma­ci­nės len­te­lės, ne­bū­na lan­ky­to­jų.

1906 me­tais sta­ty­tas mo­tor­lai­vis „Ol­ga“ lai­ko­mas vie­nu se­niau­sių pa­sau­ly­je dar plau­kio­jan­čių to­kio ti­po lai­vų. Jis ka­dai­se bu­vo sta­ty­tas žu­vų far­šui pluk­dy­ti Nor­ve­gi­jos pa­kran­tė­se, bet pa­gar­sė­jo kaip kon­tra­ban­di­nis lai­vas. Lai­vas „Ol­ga“, JAV dar ga­lio­jant va­di­na­ma­jam sau­sa­jam įsta­ty­mui, bu­vo su­lai­ky­tas Is­pa­ni­jo­je su kon­tra­ban­di­nio spi­ri­to kro­vi­niu. Iš ten ke­ti­no plauk­ti į JAV, o kaip vie­nas ga­li­mų kro­vi­nio ga­vė­jų bu­vo įvar­di­ja­mas gar­su­sis Či­ka­gos ma­fi­jos krikš­ta­tė­vis Al Ca­po­ne.

Šis mo­tor­lai­vis pri­švar­tuo­tas prie bu­vu­sios An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro mi­ni­nin­kų kran­ti­nės Pi­lies uos­te­ly­je. Į le­gen­di­nį lai­vą tu­ris­tams pa­tek­ti ne­įma­no­ma, mat „Ol­ga“ pri­klau­so vie­nam pri­va­čiam as­me­niui.

LŽ kal­bin­tas tu­ris­tas Igo­ris iš Ka­li­ning­ra­do ste­bė­jo­si, ko­dėl ne­gar­si­na­ma šio lai­vo is­to­ri­ja, ku­ri, nors ir su­si­ju­si su nu­si­kals­ta­mu pa­sau­liu, bū­tų pui­kus ma­sa­las už­sie­nio tu­ris­tams. „Pa­žįs­tu ne­ma­žai drau­gų, ku­rie tie­siog iš pro­to kraus­to­si dėl to­kių le­gen­di­nių lai­vų. Jei bū­tų pla­čiai rek­la­muo­ja­ma, kad Klai­pė­do­je sto­vi pa­čiam Al Ca­po­ne spi­ri­tą tu­rė­jęs ga­ben­ti lai­vas, jie čia vyk­tų nė ne­su­si­mąs­ty­da­mi. Vien dėl ga­li­my­bės ap­žiū­rė­ti šį lai­vą. Da­bar jį ma­ty­ti ga­li­ma tik nuo kran­ti­nės, bet aš ma­nau, kad žmo­nės tu­rė­tų pa­tek­ti ir į lai­vo triu­mus, gal ap­žiū­rė­ti bu­vu­sias kon­tra­ban­dos slėp­tu­ves. Juk tai taip įdo­mu!“ - ste­bė­jo­si jis.

Areš­tuo­tas garlaiviukas

Dar vie­nas uni­ka­lus ob­jek­tas - gar­lai­viu­kas vil­ki­kas „Ha­rald“, jis šiuo me­tu yra sau­go­mas pri­va­čios bend­ro­vės te­ri­to­ri­jo­je. Tai pir­ma­sis Lie­tu­vo­je lai­vas, ku­rio kor­pu­sas bu­vo ne tik knie­dy­tas, bet ir su­vi­rin­tas elek­tros lan­ku. Šis XX am­žiaus pra­džio­je gar­sio­jo­je Klai­pė­dos Pa­uliaus Lin­de­nau lai­vų sta­tyk­lo­je sta­ty­tas plie­ni­nis gar­lai­viu­kas pa­va­din­tas P.Lin­de­nau anū­ko Ha­ral­do gar­bei. Šiuo me­tu jis sto­vi po at­vi­ru dan­gu­mi ir to­liau rū­di­ja. Kaip pa­aiš­kė­jo, teis­mas lai­vą net yra areš­ta­vęs.

Įdo­mios ir dvi me­di­nės jach­tos, ku­rios yra sau­go­mos an­ga­ruo­se ir vi­suo­me­nei taip pat ne­priei­na­mos. Vie­na jų - iš mau­me­džio Suo­mi­jo­je pa­ga­min­ta jach­ta "Tu­ro", vė­liau per­va­din­ta į "Gra­zy­na". Ji uni­ka­li tuo, kad bu­vo pir­ma Len­ki­jos is­to­ri­jo­je mo­te­rims skir­ta jach­ta su pir­mą­ja mo­te­ri­mi ka­pi­to­ne jū­rų har­ce­re (skau­te) Jad­wi­ga Wolff iš Vil­niaus, anuo­met pri­klau­siu­sio Len­ki­jai.

Ki­ta jach­ta "Pio­nier" plau­kio­jo dar per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Ji bu­vo nau­do­ja­ma kaip prie­mo­nė vo­kie­čių ka­ri­nin­kams psi­cho­lo­giš­kai at­si­gau­ti po ri­zi­kin­gų iš­mi­na­vi­mo dar­bų jū­ro­je.

Dar ke­tu­rios is­to­ri­nės jach­tos sau­go­mos Pi­lies gat­vė­je esan­čia­me Lie­tu­vos jach­tin­go mu­zie­ju­je. Jas ap­žiū­rė­ti ga­li­ma tik iš anks­to su­si­ta­rus su Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bu "Bu­dys", ku­riam pri­klau­so 8 iš 9 is­to­ri­nių lai­vų.

Mu­zie­jus ga­vo krantinę

Anot Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­riaus Jo­no Ge­nio, to­kia si­tua­ci­ja yra ne­nor­ma­li, nes pa­pras­tai is­to­ri­niai lai­vai bū­na eks­po­nuo­ja­mi po at­vi­ru dan­gu­mi vie­no­je vie­to­je.

„Per­nai mū­sų mu­zie­jui bu­vo per­duo­ta val­dy­ti 100 me­trų kran­ti­nės Pi­lies uos­te­ly­je. Kad ir šian­dien ten bū­tų ga­li­ma įkur­din­ti tuos is­to­ri­nius lai­vus, o už nau­do­ji­mą­si kran­ti­ne ne­rei­kė­tų mo­kė­ti nė li­to. Lai­vai bū­tų prie­ina­mi vi­suo­me­nei, skir­ti edu­ka­ci­jai, apie juos bū­tų skel­bia­ma in­for­ma­ci­niuo­se sten­duo­se. Ta­čiau iki šiol to­je kran­ti­nė­je sto­vi tik „Ol­ga“, ku­ri nė­ra pri­sta­to­ma kaip lan­ky­ti­nas ob­jek­tas“, - LŽ sa­kė di­rek­to­rius.

Jo ma­ny­mu, is­to­ri­nių lai­vų kran­ti­nė­je tu­rė­tų bū­ti pri­švar­tuo­tos ir lai­vų ko­pi­jos, pa­vyz­džiui, ku­rė­nas.

„Ti­krai gai­la, kad vi­si tie is­to­ri­niai lai­vai yra iš­blaš­ky­ti po mies­tą, uos­to te­ri­to­ri­ją. Jie yra is­to­ri­nio pa­vel­do, ta­čiau pri­klau­so pri­va­čiam klu­bui „Bu­dys“. Ne­ga­li­me jam nu­ro­di­nė­ti, ką su jais da­ry­ti. Jei klu­bas ne­su­ge­ba tais lai­vais pa­si­rū­pin­ti, ga­lė­tų per­leis­ti tiems, ku­rie juos pri­kel­tų nau­jam gy­ve­ni­mui“, - svars­tė J.Ge­nys.

Gy­ve­na vizijomis

Klu­bo „Bu­dys“ va­do­vas Kos­tas Fran­kas LŽ ti­ki­no, jog pa­dė­tis nė­ra jau to­kia blo­ga, nors su­ti­ko, kad is­to­ri­niams lai­vams rei­kia vie­nos vie­tos. „Jach­tin­go mu­zie­jus yra at­vi­ras, jį lan­ko moks­lei­vių, už­sie­nie­čių gru­pės. Mu­zie­ju­je da­bar už 300 tūkst. li­tų, ku­riuos ga­vo­me iš Eu­ro­pos Są­jun­gos fon­dų, bai­gia­mos res­tau­ruo­ti ke­tu­rios jach­tos“, - pa­sa­ko­jo jis.

Kal­bė­da­mas apie gar­lai­viu­ką „Ha­rald“ K.Fran­kas pri­mi­nė, kad šis lai­vas teis­mi­nio pro­ce­so me­tu bu­vo areš­tuo­tas.

„Prieš ke­le­tą me­tų per aud­rą lai­vas „Ol­ga“, ku­ris bu­vo pri­švar­tuo­tas Da­nė­je, ap­dau­žė jos kran­ti­nes. Mū­sų klu­bas, kaip lai­vo pri­žiū­rė­to­jas, tu­ri su­mo­kė­ti 5 tūkst. li­tų, o lai­vo sa­vi­nin­kas - 30 tūkst. li­tų nuo­sto­liams pa­deng­ti. Jau ke­le­tą me­tų vyks­ta by­li­nė­ji­ma­sis dėl tų bau­dų, o gar­lai­vį „Ha­rald“ areš­ta­vo teis­mas kaip klu­bo tur­tą. Ta­čiau pa­si­bai­gus by­li­nė­ji­mui­si gar­lai­viu­ką vis vien ban­dy­si­me pri­kel­ti, no­ri­me jį res­tau­ruo­ti, kad vėl pūš­kuo­tų Da­nės upe“, - vi­zi­ja da­li­jo­si klu­bo va­do­vas.

Anot K.Fran­ko, kran­ti­nė­je Pi­lies uos­te­ly­je prie „Ol­gos“ ki­ti is­to­ri­niai lai­vai esą ne­ga­li švar­tuo­tis, nes ten, jo ma­ny­mu, per ma­žas van­dens gy­lis.

„Da­nės upė­je iki Pi­lies til­to ir­gi ne­ga­li­ma švar­tuo­ti, nes lai­vus ap­dau­žy­tų nuo ma­rių ky­lan­čios di­de­lės ban­gos. To­dėl ma­no­me, kad jie ga­lė­tų sto­vė­ti tarp Pi­lies ir Bir­žos til­tų“, - svars­tė jis.

Ta­čiau to­kie pla­nai dė­lio­ja­mi jau ne vie­nus me­tus, o is­to­ri­niai lai­vai to­liau lie­ka už vi­suo­me­nės pa­ži­ni­mo aki­ra­čio.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder