Pateiksime tik vieną iš pavyzdžių, kaip už teritorijų planavimą atsakingos savivaldybės nieko negali padaryti, matydamos, kad tuos planus ignoruodami valstybės klerkai raiko valstybinę žemę kaip išmano.
2000-aisiais Klaipėdos miesto tarybos sprendimu buvo patvirtintas teritorijos tarp Liepų, K. Donelaičio, S. Daukanto gatvių ir Skulptūrų parko detalusis planas. Jame buvo numatyta, kad Klaipėdos universiteto Menų akademijos naudojamas sklypas su stadiono teritorija yra visuomeninės paskirties žemė. Tačiau dabar iš abiejų galų buvusi stadiono teritorija atriekta privačiai bendrovei.
Nacionalinės žemės tarnybos atstovai nieko blogo tame nemato ir pirštais rodo į Turto banką, kuris šitokiu būdu esą pildo valstybės iždą. Dėl to tragedijos nedaro ir universiteto atstovai - esą vis tiek jau nebepuoselėja vilčių, kad jiems dar prireiks stadiono.
Tačiau kyla klausimas, kam tuomet iš viso savivaldybėms vargintis ir rengti bendruosius ir detaliuosius planus, jei jų niekas nepaiso?
"Mes šokiruoti"
Nors Teritorijų planavimo įstatyme pabrėžiama, kad tai turi būti viešas procesas, gabalais privatizuojamas buvęs stadionas - tik vienas pavyzdžių, kad realybėje viskas vyksta tyliai.
"Paradoksas - savivaldybės atsakingos už planavimą, bet kai mato, jog žemė dalijama ne pagal planą, kuris buvo viešai apsvarstytas, suderintas ir patvirtintas miesto Tarybos, nieko padaryti negali", - stebisi Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
KAS UŽDIRBO? "Galbūt Klaipėdos universitetas dabar ir neturi lėšų sutvarkyti stadiono, bet jei kalbama apie universiteto išsaugojimą, tai niekaip nedera su stadionų raikymu privačioms reikmėms. Įdomu, ar apie tai žino universiteto taryba, senatas ir bendruomenė, ar universitetas iš to uždirbo?" - svarstė Almantas Mureika. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Tiek jis, tiek Savivaldybė sulaukė kaltinimų iš 2013 m. dalį Klaipėdos universitetui priklausiusio žemės sklypo įsigijusios privačios bendrovės "Nidos turtas", jog nederina koregavimo dokumentų.
"Tačiau kaip mes galime derinti, jei matome, jog tai prieštarauja detaliesiems planams?" - tuo, kas vyksta, stebisi A. Mureika.
Jo žiniomis, kelis kartus plano koregavimas buvo teiktas Teritorijų planavimo komisijai, bet nebuvo suderintas. Dabar ginčas sprendžiamas teisme.
"Dar nemačiau teismo sprendimo. Paskutiniuose posėdžiuose nedalyvavau, bet ir kiti komisijos nariai mato trūkumų bei nepritaria korekcijoms", - sakė A. Mureika.
Jis priminė, kad tiek miesto bendrajame plane, tiek pagal 2000-aisiais Klaipėdos miesto tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą stadiono teritorija yra visuomeninės paskirties žemė.
"Planavimo procesai, kaip ir priklauso, būna vieši. Diskutuojama su visuomene, apsisprendžiama, kur bus gyvenamosios, kur komercinės teritorijos, visuomeninės paskirties sklypai. Vyksta daugybė svarstymų, miesto Taryba patvirtina tuos planus ir tada rengiami detalieji planai, suformuojami sklypai, jų reglamentai, galimi statinių aukščiai, užstatymai. Tada vėl dalyvauja visuomenė, vėl tvirtina miesto Taryba. O paskui ateina žemėtvarkos specialistai ir, nepaisydami nei bendrųjų, nei detaliųjų planų, ima ir atriekia valstybinę žemę, universiteto stadiono dalį, privačiai bendrovei. Mes šokiruoti. Svarbiausia, kad viskas padaryta tyliai, nedalyvaujant visuomenei, nekeičiant detaliojo plano. Tiesiog slapta", - pasakojo A. Mureika.
Planai keitėsi akyse
Tai, kad minėtus sklypus įsigiję verslininkai neatmetė planų juose statyti ir gyvenamuosius namus, "Vakarų eksprese" rašėme jau pernai lapkričio mėnesį.
Priminsime, kad už Klaipėdos universiteto Menų akademijos pastato esančius visuomeninės paskirties sklypus bendrovė "Nidos turtas" įsigijo tuo pat metu, kai iš Turto banko pirko K. Donelaičio a. 4A esantį sklypą su pastatu. Minėtą pastatą bendrovė rekonstravo ir jame įrengė aštuonis butus.
Tuomet prasidėjo statybos darbai ir K. Donelaičio a. 5A teritorijoje. Vietoje buvusių garažų ėmė dygti mūrų sienos. Kai "Vakarų ekspresas" pernai lapkritį pasidomėjo, kas statoma šiame sklype, paaiškėjo, kad Savivaldybė buvo išdavusi leidimą tik garažų rekonstrukcijai, tačiau tai, kas vyko sklype, labiau priminė daugiaaukščio pastato statybas.
Bendrovės "Nidos turtas" direktorius Robertas Zeidleris "Vakarų ekspresui" tuomet prisipažino, kad, pradėjus rekonstrukcijos darbus, vizijos pasikeitė.
"Žinote, kaip būna su tais žmonių planais. Buvo galvojama rekonstruoti ir palikti garažus. Bet šiuo metu vizija pasikeitė. Galvojame didinti tūrius ir įrengti daugiau patalpų. Aukštingumas leidžia ten pastatyti ir dviejų aukštų su mansarda pastatą. Ten galėtų būti ir visuomeninės paskirties patalpos, ir butai. Tad reikės vėl iš naujo projektuoti ir gauti reikiamus dokumentus", - tuomet dėstė R. Zeidleris.
Šios statybos užkliuvo ne tik žurnalistams, bet ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Šios įstaigos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė informavo, kad inspektoriai minėtame objekte nustatė pažeidimą.
"Statybos nurodytu adresu teisėtumas buvo nagrinėtas 2016 m. lapkritį-gruodį. Išvada - statinių rekonstrukcija vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento. Statytojui gruodžio 12 dieną surašytas savavališkos statybos aktas, o 23 dieną ir privalomasis nurodymas išardyti 3 garažų paskirties statinių savavališkai perstatytas dalis. Įvykdymo terminas - 2017 metų birželio 23 diena", - informaciją pateikė V. Aliukonienė.
Kas gina viešąjį interesą?
Tačiau iki šiol pradėtas statinys stovi kone toks pat, koks buvo ir prieš metus. Kas gali paneigti, kad sklypo savininkas nepraranda vilties susitvarkyti reikiamus dokumentus ir patrauklioje miesto vietoje, Skulptūrų parko pašonėje, pastatyti vieną ar kelis daugiabučius? Tokį planą nesunku būtų įgyvendinti, jei pavyktų pakeisti sklypo detalųjį planą.
"Suprantama, detalieji planai nėra šventa karvė, juos galima keisti, koreguoti. Bet tai turi būti daroma paisant galiojančios tvarkos bei įstatymų. Svarstymuose turėtų dalyvauti ir visuomenė, ir universiteto bendruomenė. Kitaip pažeidžiamas viešasis interesas. Stebint, kaip raikomas buvęs universiteto stadionas, kyla natūralus klausimas - ar kas nors gina viešąjį interesą ir kur yra ribos? Kam tuomet iš viso daromi tie detalieji planai, jei paskui lengva ranka galima išrėžti gabalais ir privatizuoti visuomeninės paskirties sklypus? Jei detaliųjų planų nepaisoma, jie tuomet iš viso praranda prasmę. Manau, kad ir statytojas buvo suklaidintas", - svarstė vyriausiasis miesto architektas.
MIESTO SPRENDIMAS. 2000 m. Klaipėdos miesto tarybos patvirtintame detaliajame plane (kairėje) pažymėtas visuomeninės paskirties sklypas, kuriame buvo Klaipėdos universitetui priklausęs stadionas. Dešinėje - dabartinės situacijos schema, kurioje raudonai apibrauktos UAB "Nidos turtas" parduotos sklypo dalys.
Žinia, kad šie sklypai buvo priskirti prie K. Donelaičio a. 4A pastato, jį taip pat stebina.
"Kaipgi galima priskirti tokius didžiulius sklypus, iš kurių vienas net nesiriboja su minėtu pastatu ir yra kitame stadiono gale?" - stebisi A. Mureika.
Tiesa, Savivaldybei sklypų dokumentai nerodomi, projektuotojai pateikia tik situacijos schemą.
Taip pildomas valstybės iždas
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė nieko blogo tame nemato.
"Jie (UAB "Nidos turtas". - Autor. past.) žemę privatizavo iš Turto banko kartu su pastatais. Jie nusistatė su universitetu naudojimosi tvarką. Matyt, pasidalijo taip, kad universitetui per vidurį liktų sklypas", - kad "Nidos turtui" skirti ne du, o tiesiog į dvi dalis išskaidytas vienas sklypas, paaiškino S. Narkuvienė.
Pabandžius replikuoti, kad keistai atrodo, kai visuomeninės paskirties sklypas raikomas privatininkams, S. Narkuvienė nutraukė: "O jūs Turto bankui pasakykite. Jie pardavinėja viską. Ne mes gi čia pardavinėjame. Juk yra valstybei priskirtas turtas, jis (Turto bankas. - Autor. past.) pardavinėja ir pildo valstybės iždą. Juk visi pastatai, kurie nenaudojami, nereikalingi, atiduodami privatizuoti Turto bankui. Jis įvertina ir parduoda. Kartu su žeme. Juk pastatas nekabo ore. Juk jie ("Nidos turtas". - Autor. past. ) mokėjo valstybei pinigus", - pasakojo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja.
Pasiteiravus, kam tuomet Savivaldybė vargsta tvirtindama detaliuosius planus, jei į juos vėliau niekas nekreipia dėmesio, S. Narkuvienė pabrėžė, kad detalieji planai gali būti keičiami.
"Gal dar keis, kažką darys. Be detaliojo plano jie negalės nieko statyti. Žinoma, detalųjį planą jie galės keisti tik Bendrojo plano ribose", - pabrėžė NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja.
Paskirtis liko ta pati
Turto banko atstovė viešiesiems ryšiams Aušra Pocienė priminė, kad 2008 metų lapkričio mėnesį Klaipėdos universitetas Turto bankui kaip jo funkcijoms nereikalingą nekilnojamąjį turtą perdavė 1904 metais statytą gyvenamąjį namą K. Donelaičio a. 4 ir tris garažus K. Donelaičio g. 5A. Tuomet šie statiniai buvo apleisti, avarinės būklės, namas - kultūros paveldo objektas.
"Jiems priskirtą žemės sklypo dalį - 50 arų iš viso 1,9721 ha sklypo Turto bankas patikėjimo teise perėmė iš NŽT Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželį. Atitinkamai Klaipėdos universiteto pagal panaudos sutartį su NŽT naudojama sklypo dalis, universitetui sutikus, buvo sumažinta iki 1,47 ha pagal 2010 m. balandžio 7 dienos sklypo panaudos sutarties pakeitimą", - paaiškino Turto banko atstovė.
Jos duomenimis, minėtus statinius kartu su nuomojama sklypo dalimi Turto bankas pardavinėjo nuo 2011 metų. Nuo 2012 m. įsigaliojus Žemės reformos įstatymo pakeitimui, panaikinusiam draudimą parduoti kultūros vertybių teritorijų žemę, minėto sklypo dalis tapo parduodama ir objektas buvo parduotas 2013 m. kovo mėnesį.
"Turto bankas jokių teritorinio planavimo dokumentų rengimo dėl žemės sklypo naudojimo būdo ar užstatymo pobūdžio pakeitimo neinicijavo, 0,5072 ha sklypo dalį pardavė kaip visuomeninės paskirties statiniams eksploatuoti skirtą teritoriją", - pabrėžė A. Pocienė.
"Susitaikėme, kad stadiono nebebus"
Evaldas LUKAUSKAS, Klaipėdos universiteto kancleris
Klaipėdos universitetas žemę naudoja panaudos teise. Reiškia, mes negalime žemės nei parduoti, nei nuomoti. Ši teisė suteikta arba NŽT, arba Turto bankui. Tad tarsi ir neturime, kaip komentuoti šios situacijos. Tiesiog kaip nereikalingą turtą perdavėme Turto bankui ir šis pardavė.
Negaliu pasakyti, ar šie sprendimai buvo derinti su universiteto bendruomene, nes universiteto kanclerio pareigas einu tik trečius metus.
Galiu pasakyti tik tiek, kad to stadiono teritorijos universitetas pagal paskirtį nenaudoja jau seniai. Ir kokių nors planų su šiuo stadionu tikrai nebepuoselėjame. Esame susitaikę su tuo, kad ten stadiono nebebus.
Kam skirta visuomeninės paskirties žemė?
Visuomeninės paskirties teritorija skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų funkcijoms vykdyti, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai, socialinei infrastruktūrai plėsti - švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti), eksploatuoti ir rekreaciniams miškams formuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą