Kandidatų į merus pažadų dvikova

"Vakarų ekspresas" paprašė abiejų į antrąjį mero rinkimų etapą patekusių kandidatų pasidalinti savo įžvalgomis apie galimą porinkiminę politinę dėlionę, konkurento politinę programą, savo pranašumus. Taip pat paprašėme konkretizuoti arba paaiškinti savo abstrakčius rinkiminius pažadus.

Agnė Bilotaitė

Kokius matote savo pranašumus prieš Vytautą Grubliauską?

Pagrindinis ir svarbiausias mano pranašumas - neturiu jokių asmeninių įsipareigojimų ar kitų sąsajų su jokiomis interesų grupėmis, todėl galiu drąsiai imtis keisti tai, ką matau esant keistina dėl miesto gerovės. Klaipėdos valdžios problema ta, kad čia nėra naujų žmonių: ir dabar Tarybą sudarys beveik visi tie patys žmonės, vieni su kitais susiję ir, panašu, toliau tvarkys savo reikalus.

Kaip pranašumą taip pat įvardyčiau savo išsilavinimą (esu baigusi politikos ir teisės mokslus), amžių, energiją ir nacionalinės politikos patirtį.

Vytautas Grubliauskas

Kokius matote savo pranašumus prieš Agnę Bilotaitę?

Pasakysiu tik viena - būti miesto meru nepalyginamai sudėtingiau nei atrodo. Tam tikrai nepakanka garsių ir skambių rinkiminių šūkių, kovingų skanduočių ar gerai išmoktų "paruoštukių". Tai - viso spektro kompetencinių gebėjimų bei žmogiškųjų savybių lydinys, telkiantis skirtingų politinių pažiūrų žmones bendro tikslo siekimui, gebėjimas susitarti net ir, atrodytų, beviltiškose situacijose bei deramai atstovaujantis miestui ir Lietuvoje, ir pasaulyje.

Kaip elgsitės pralaimėjimo atveju - ar dirbsite miesto Taryboje? Kaip elgtųsi Jūsų partija - ar taptų opozicija Vytautui Grubliauskui?

Laimėjus Vytautui Grubliauskui, rinksimės tai, kas bus geriausia Klaipėdai.

Savo rinkiminėje programoje teigiate "tobulinsianti miesto valdymą". Ką konkrečiai planuojate daryti?

Pirmiausia įkursime seniūnijas. Be to, valdžios institucijų darbas turėtų būti efektyvesnis, žmogus turi būti aptarnaujamas operatyviai, o ne siuntinėjamas nuo vienos specialisto pas kitą, kaip vis dar dažnai pasitaiko. Be to, valdžios institucijose privaloma panaikinti korupciją skatinant nepakantumą šiai ydai ir didinant atsakomybę bei siekiant realių bausmių korumpuotiems valdininkams.

Žadate užtikrinti, "kad visi valdžios priimami sprendimai ir informacija būtų viešai prieinama gyventojams". Ką šioje srityje ketinate daryti kitaip nei yra dabar?

Sieksiu, kad dar prieš priimant sprendimus jie būtų plačiai aptariami, įtrauksiu į aptarimą platesnį ekspertų ir specialistų ratą, įsiklausysiu į jų siūlymus.

Žada inicijuoti "miesto gyvenamųjų rajonų kompleksinį atnaujinimą ir pertvarkymą". Kuriuos konkrečiai gyvenamuosius rajonus norėtumėte pertvarkyti ir ką ten ketinate daryti? Už kokias lėšas?

Esame numatę parengti gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinio sutvarkymo projektus, kurie apims namų renovaciją, kiemų ir privažiavimo kelių bei šaligatvių atnaujinimą, įskaitant apšvietimą. Taip pat numatome įrengti žaidimų ir sporto aikšteles skirtingo amžiaus vaikams, antžemines ir požemines (pagal galimybes konkrečioje vietoje) automobilių stovėjimo aikšteles, pastoges-saugyklas dviračiams laikyti ir kita.

Siūlyčiau naujai persvarstyti ir tvirtinti prioritetus - pirmenybę skirčiau ne "naujų tiltų" statybai, o apleistiems gyvenamųjų namų kiemams ir viešosioms erdvėms atnaujinti.

Žadate siekti, "kad mieste atsirastų daugiau patogiai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, kad būtų atnaujintos ir sutvarkytos labiausiai miestiečių pamėgtos viešosios erdvės, parkai, skverai". Kurias konkrečias vietas turite omenyje ir iš kur ketinate gauti tam finansavimą?

Miestiečiai jau seniai laukia Atgimimo aikštės atnaujinimo. Pamirštas ir apleistas pačiame miesto centre esantis Skulptūrų parkas, naujų idėjų ir patogumo prašosi Danės skveras, Karlskronos aikštė. Atskiro svarstymo ir diskusijų su gyventojais reikalauja pietinių rajonų viešosios erdvės, kurias būtina tvarkyti ir sukurti naujų. Finansavimą tam, kaip jau ir minėjau, galima rasti perdėliojus prioritetus ir turint pakankamai politinės valios priimti sprendimus.

Žadate padėti "miesto senjorams pasijusti reikalingiems savame mieste". Jų organizacijoms ir meno kolektyvams žadate suteikti erdvę Savivaldybei priklausančiose patalpose. Kurias patalpas esate numačiusi skirti?

Atliksime Savivaldybės patalpų panaudojimo efektyvumo auditą. Šiuo metu Savivaldybė panaudos pagrindais yra perdavusi per 100 tūkstančių kvadratinių metrų patalpų neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms ir asociacijoms.

Tvirtinate, kad neleisite politizuoti mokyklų vadovybės, į mokyklų vadovų skyrimo procesą žadate įtraukti mokytojų kolektyvus ir mokinių tėvus. Žadate siekti, kad "mokykloms būtų suteikta daugiau laisvių rinktis mokytojus, nustatyti mokytojų atlyginimus, kartu reikalaujant geresnių mokymosi rezultatų". Ar šios srities reglamentavimas - ne Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija?

Švietimas yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. Savivaldybė negali nusišalinti nuo švietimo reikalų, privalo pasirūpinti, kad moksleiviai gautų gerą išsilavinimą, kad galėtų visavertiškai konkuruoti su kitų miestų mokyklų absolventais stodami į aukštąsias mokyklas. Kad to pasiektume, ugdymo įstaigos turi būti valdomos skaidriai, vadovai renkami ne pagal politines pažiūras, o pagal kvalifikaciją.

Vytautas Grubliauskas

Kokius matote savo pranašumus prieš Agnę Bilotaitę?

Pasakysiu tik viena - būti miesto meru nepalyginamai sudėtingiau nei atrodo. Tam tikrai nepakanka garsių ir skambių rinkiminių šūkių, kovingų skanduočių ar gerai išmoktų "paruoštukių". Tai - viso spektro kompetencinių gebėjimų bei žmogiškųjų savybių lydinys, telkiantis skirtingų politinių pažiūrų žmones bendro tikslo siekimui, gebėjimas susitarti net ir, atrodytų, beviltiškose situacijose bei deramai atstovaujantis miestui ir Lietuvoje, ir pasaulyje.

Gal turite esminių pastebėjimų dėl konkurentės rinkiminės programos?

Leisiu sau pastebėti, kad rinkėjai jau įvertino visų rinkimuose dalyvavusių partijų programas ir jų verdiktas jau tapo kūnu. Liberalų sąjūdžio politikai užsitikrino naujos sudėties miesto Taryboje daugiau nei trečdalį mandatų bei neginčytiną moralinę bei politinę atsakomybę formuoti naująją daugumą. O būsimos koalicijos programa taps bendra visų koalicijos partnerių suderinta programa ateinančiai kadencijai, kurioje neišvengiamai bus kelių programų derinys, bendras veiksmų planas, kurio įgyvendinimu rūpinsis visi koalicijos partneriai. Kokią programą pasiruošę įgyvendinti konservatoriai - nesiimu vertinti, nes net nenutuokiu, su kuo jie "dėliotų" koaliciją, kokiais pagrindais ji būtų formuojama ir kokia ji galiausiai būtų. Tad ir vertinti menamų dokumentų nesiimu.

Kokią savo pergalės atveju matote valdančiąją daugumą miesto Taryboje?

Imtis koalicijos "moderatoriaus" vaidmens dar netapus meru, manau, būtų kiek perlenkta lazda. Man aiški viena konkreti ir esminė sąlyga - koalicija turi būti formuojama vertybiniu (programų suderinamumo) principu. Yra partijų, kurių programos tikrai vertos rimto dėmesio, tačiau yra ir tokių, kurių programos man primena jaunesniųjų klasių moksleivių rašinėlius užduota tema.

Kaip jūsų pralaimėjimo atveju elgtųsi Liberalų sąjūdis - ar taptų opozicija Agnei Bilotaitei?

Jei atsitiktų būtent taip, ne aš asmeniškai, bet visa partija, įvertinusi situaciją, ieškotų optimalaus sprendimo net ir tokioje situacijoje. Vertinant išskirtinai karingą ir kovingą mano oponentės retoriką bei kitus raiškos elementus, bent man asmeniškai susidaro įspūdis, kad apie jokias galimas koalicijas niekada nieko ir negirdėjau, o kaltinimų bei priekaištų lavina liejosi be perstojo. Tad vargu ar pati pretendentė galėtų atsakyti, su kuo konservatoriai norėtų būti koalicijoje ir kas su jais norėtų prisiimti tą atsakomybę. Manau, labiau būtų tikėtinas "mažumos Vyriausybės" variantas, bet jam reikia išskirtinės diplomatijos bei kompetencijos.

Žadate padvigubinti finansavimą kultūrai. Kieno sąskaita? Iš kur ketinate gauti papildomų lėšų?

Šia kryptimi jau einame - finansavimas kultūrai jau padidintas ir šiemet. Daugiau lėšų nei pernai numatyta skirti daliniam kultūros projektų finansavimui, jaunimo teatrinės veiklos programų rėmimui, Savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų veiklos finansavimui. Mieste kuriasi ir naujų kultūros renginių tradicijos. Jų pavyzdys - vasarį vykęs Šviesų festivalis. Konkretus įrodymas, kad įsipareigojimas kultūrai yra nevienadienis - Klaipėdos kultūros atstovų parengtos ir praėjusių metų pabaigoje politikų patvirtintos miesto kultūros plėtros gairės iki 2020 metų.

Kaip ketinate "užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose"?

Pirmųjų svarių žingsnių bus jau šiemet. Pirmiausia numatoma įrengti naujų papildomų vietų jau veikiančiuose darželiuose. Tam jau numatyta ir lėšų šiemetiniame biudžete. Naujas vietas tikrai neketinama įrengti čia jau veikiančių ikimokyklinių grupių ar pradinių klasių sąskaita. Rezervų tikrai esama ir kitur. Taip pat šiuo metu Savivaldybės specialistai analizuoja ir galimybes didinti vietų darželiuose skaičių iš dalies finansuojant privačius darželius.

Ketinate "atidaryti "studentų uostą". Kas tai?

Klaipėdos miestas išliks konkurencingas tol, kol turėsime gausią, jauną ir studentišką miesto bendruomenę. Pastaraisiais metais šioje srityje jau daug padaryta - įkurta visas miesto aukštąsias mokyklas vienijanti Akademinių reikalų taryba, analizuojamos galimybės vykdyti bendrus veiksmus, nukreiptus į potencialių studentų pritraukimą, ant įsikūrimo Klaipėdoje slenksčio - dvi Jungtinės Karalystės mokslo įstaigos. Siekiame, kad jos ne konkuruotų su čia jau veikiančiomis, o atvirkščiai - bendradarbiautų rengdamos studijų programas ir taip stiprintų viena kitos potencialą.

Žadate "pasirūpinti jaunimo ir senjorų poreikiais". Ką konkrečiai ketinate daryti?

Šiemet Klaipėda mini Senjorų metus. Miesto senjorai bus kviečiami ar jau kviečiami į įvairius sporto renginius, sveikos gyvensenos užsiėmimus, nemokamas temines ekskursijas, buvusiose Andrejaus Rubliovo mokyklos patalpose įrengiami senjorų bendruomenės namai, "Danės" globos namų patalpose pradės veikti dienos centras senyvo amžiaus žmonėms. Galiu drąsiai pasakyti, kad didesnis dėmesys senjorų poreikiams - tai ne vien šių proginių metų Savivaldybės prerogatyva, o užsibrėžtas tęstinis tikslas.

Kalbant apie jaunimo poreikius, tai vienas svarbiausių prioritetų - skatinti moksleivių neformalųjį ugdymą. Nusprendus finansuoti privačius sporto klubus jau sudarytos visiškai naujos galimybes popamokinei moksleivių veiklai bei šiemet jau 1 900 uostamiesčio vaikų sportuos privačiuose sporto klubuose, prie kurių veiklos finansavimo prisideda Savivaldybė. Tolesni žingsniai - neapsiriboti vien sportu, o didesnį finansavimą skirti ir kitų sričių neformalaus ugdymo plėtrai mieste.

Žadate atnaujinti pietinius miesto rajonus. Kuriuos konkrečiai? Ką ten ketinate daryti ir už kokias lėšas?

Pirmiausiai kalbama apie vadinamuosius "chruščiovkių" rajonus. Numatyta sutvarkyti čia esančias viešąsias erdves ("Vaidilos" aikštę, Ąžuolų giraitę, pėsčiųjų alėją palei Taikos prospektą, Trinyčių parką), rekonstruoti senąją futbolo mokyklą Paryžiaus Komunos gatvėje įrengiant čia naują multifunkcinį sporto kompleksą, pradėti kompleksiškai tvarkyti daugiabučių kiemus.

Ši miesto dalis yra įtraukta į tikslinę teritoriją, kurios plėtrai iš Europos Sąjungos fondų, valstybės ir miesto biudžeto per artimiausius penkerius metus bendrai bus skirta apie 27 milijonai eurų.

Investicijų iš miesto biudžeto ir europinių fondų sulauks ir piečiau esantys uostamiesčio daugiabučių kvartalai. Jau pradėta Debreceno aikštės rekonstrukcija, šiemet bus atnaujinta ir dalis Smiltelės gatvės. Toliau jau seks kitų šioje miesto dalyje esančių parkų, viešųjų erdvių, gatvių sutvarkymas, naujos bibliotekos ir bendruomenės centro įrengimas. Jau šiemet bus pradėti dviejų stadionų prie pietinėje miesto dalyje esančių mokyklų rekonstrukcijos darbai, kur bus sukurtos tinkamos sąlygos sportuoti tiek moksleiviams, tiek ir aplinkinių kvartalų gyventojams.

Žadate nutiesti naują tiltą per Danės upę. Kada ir už kokias lėšas?

Šiuo metu jau paskelbtas naujos Bastionų gatvės su tiltu per Danę projektavimo konkursas. Realūs statybos darbai turėtų prasidėti 2017-aisiais. Bastionų gatvė su naujuoju tiltu taip pat yra įtraukta į minėtą tikslinę teritoriją. Statybos darbams iš europinių fondų, valstybės ir savivaldybės biudžetų numatyta skirti beveik 8,8 milijonų eurų.

Žadate rekonstruoti Atgimimo aikštę. Kaip ir kada? Už kokias lėšas?

Šiuo metu jau yra parengtos keturios Atgimimo aikštės sutvarkymo vizijos. Kuria tiksliai kryptimi bus einama, galutinai turėtų būti apsispręsta dar šį pavasarį. Aikštės sutvarkymui taip pat iš Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžetų numatyta skirti beveik 1,5 milijono eurų. Planuojama, kad rekonstrukcijos darbai čia prasidės apie 2017-uosius metus.

Žadate pastatyti "šiuolaikišką, olimpinius reikalavimus atitinkantį baseiną". Kada ir už kokias lėšas?

Gegužę numatome turėti jau galutinai patvirtintą ir su visomis atsakingomis institucijomis suderintą naujo Klaipėdos baseino techninį projektą, kurį rengia architektai iš Lietuvos ir Olandijos. Tuo pat metu ketinama skelbti konkursą statybos darbų rangovui parinkti. Jei viskas klostysis sklandžiai, baseinas šalia "Švyturio" arenos klaipėdiečiams duris atvers 2016-ųjų pabaigoje ar 2017-ųjų pradžioje. Šis projektas yra įtrauktas į Nacionalinės svarbos objektų sąrašą, tad Vyriausybės atstovai ne kartą viešai deklaravo, kad jo statyboms reikalingų lėšų bus skirta.

Žadate atnaujinti ir pagreitinti viešąjį transportą. Kaip konkrečiai ir kada?

Nuo šio rugsėjo viešojo transporto paslaugos Klaipėdoje bus teikiamos pagal pernai skelbto naujo vežėjų parinkimo konkurso sąlygas. Jos numato, kad konkursą laimėjusių vežėjų valdomas autobusų parkas privalo būti gerokai naujesnis nei dabar. Taip pat numatyta didinti ir ekologiškų transporto priemonių skaičių. Lygiagrečiai ketinama gerinti ir viešojo transporto organizavimo sistemą, didinti priemiesčio autobusų maršrutų tinklą.

Garantuojate pažangų miesto valdymą. Ką tai reiškia?

Metai iš metų Klaipėdos savivaldybė pripažįstama geriausia Lietuvoje. Tad privalome ne tik išlikti tarp lyderių, diegti naujas miesto valdymo sistemos inovacijas. Taip pat privalome tobulinti savivaldos darbuotojų gebėjimus ir kompetenciją, įdiegti naują kokybės valdymo sistemą Savivaldybės administracijoje.

Žadate "paslaugas "ištremti" į internetą". Kokias konkrečiai ir kada?

Licencijų ir leidimų išdavimas, registracija į mokyklas ir darželius, miesto ūkio problemų registracija elektroniniu būdu - tai tik keletas sėkmingų Savivaldybės teikiamų paslaugų "ištrėmimo" į internetą pavyzdžių, kurių spektrą numatoma plėsti ir ateityje. Šiuo metu beveik 50 procentų Savivaldybės paslaugų jau yra teikiama elektroniniu būdu. Taip pat esama ir siekių atskleisti Savivaldybės kaupiamus įvairius duomenis GIS bei statistiniu pavidalu išorės prieigai ir interesantams.

Žadate "užtikrinti saugumą kieme ir gatvėje". Kaip konkrečiai tai darytumėte?

Šio tikslo įgyvendinimo link kryptingai judame jau kelerius pastaruosius metus. Mieste įrengiamas didesnį pėsčiųjų saugumą užtikrinantis kryptinis perėjų apšvietimas, greičio slopinimo kalneliai. Dar šiemet pietinėje miesto dalies viešosiose erdvėse bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Palaipsniui atnaujinama ir centrinėje miesto dalyje jau veikianti vaizdo stebėjimo kamerų sistema. Kartu aktyviai stiprinamas Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus ir policijos pareigūnų bendradarbiavimas, daugiau dėmesio skiriama nusikalstamumo prevencijai.

Žadate dirbti taip, kad "kiekvienas bedarbis rastų darbą". Kaip konkrečiai ketinate tai daryti?

Verslumas Klaipėdoje jau skatinamas mažesniais nei kitose savivaldybėse mokesčiais, įvairiomis lengvatomis. Vieni naujausių uždavinių - puoselėti verslumo dvasią tarp gimnazijų moksleivių ir studentų, atkurti miesto ekonominės plėtros agentūrą, kuri visapusiškai rūpintųsi ir teiktų pagalbą esamiems darbdaviams bei naujiems investuotojams.

Žadate dirbamas siekti, "kad kiekvienas aukštosios mokyklos studentas būtų patenkintas savo perspektyvomis šiame mieste". Kaip konkrečiai ketinate tai pasiekti?

Per šią kadenciją atkūrėme Klaipėdos, kaip universitetinio miesto, viziją. Rugsėjo 1 dienos šventė tapo konsoliduota visų aukštųjų mokyklų švente. Įsiklausome į studentų poreikius ir, manau, turime viziją, kaip Klaipėdą paversti visos Lietuvos ir užsienio studentų miestu. Suartindami darbdavius su aukštosiomis mokyklomis galime greičiau ir geriau paruošti specialistus, reikalingus miestui.

Žadate dirbamas siekti, kad "visi miestiečiai būtų patenkinti savo gyvenimo ir ypač jo kvėpuojamo oro kokybe". Kaip konkrečiai tai darytumėte?

Didžiausias miesto oro taršos šaltinis - automobiliai, todėl mūsų darbas turi būti nukreiptas į viešojo transporto sistemos gerinimą mieste, naujų aplinkkelių iš uosto tiesimą. Klaipėdoje turime iniciatyvų į gatves "išleisti" ir pirmuosius elektrobusus. Jei sąlygos susiklostys tinkamai, tai gali įvykti jau 2016 metais.

Kalbant apie taršą svarbu paminėti ir uosto bendrovių bei miesto pramonės įmonių įtaką. Gražiu teigiamu postūmiu įvardinčiau šiaurinės miesto dalies oro taršos sumažėjimą įdiegus naftos garų rekuperatorių. Tačiau ypač pietinėje miesto dalyje nemalonių kvapų problema išlieka ypač aktuali, nors jų intensyvumas leistinos higienos normos ir neviršija. Dumpiuose veikiančių pramonės objektų savininkai bus raginami ieškoti sprendimų kvapų "sugaudymui". Ypač tai pasakytina apie Savivaldybės valdomas įmones, nors, be jų, ten veiklą vykdo ir privačios bendrovės. Kaip įmanydami reikalausime savo įmonių taikyti naujausius technologinius sprendimus, kurie turėtų iš esmės spręsti nemalonių kvapų problemas. Prognozuoju, kad tiems sprendimams bus reikalingos didžiulės investicijos, ir, neišvengiamai, sutelktos pilietinės valios bei ryžto pareikalausiantys politiniai sprendimai.