Apie problemas, kylančias dėl dviejų uostamiesčio piliakalnių tvarkybos, vakar miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narius informavo Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas ir Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
L. Kavaliauskas pažymėjo, jog visuomenės susidomėjimas piliakalniais auga, jie pripažįstami kaip itin įdomūs paveldo objektai.
"Aplinkiniuose rajonuose galime pasigrožėti pavyzdingai sutvarkytais Kartenos, Imbarės, Kalniškės (Gargždų) piliakalniais, o Klaipėdoje piliakalnius tvarko tik visuomenininkai. Prie Purmalių piliakalnio net priėjimo neliko", - stebėjosi paveldosaugininkas.
V. Juška sutiko, jog situacija dėl piliakalnių uostamiestyje - "graudoka ir tragikomiška". Jis informavo, jog Žardės piliakalnio tvarkybos projektas buvo parengtas dar 2003 m., Purmalių - 2006-aisiais.
"Juos rengė šviesaus atminimo architektas Vytautas Šliogeris, tačiau pinigų parengtiems projektams realizuoti vis nebuvo, o kai atsirado, Kultūros paveldo departamentas pareikalavo projektus keisti pagal pasikeitusius įstatymus. Šiais metais Savivaldybė nupirko projektų korekcijos paslaugą", - sakė V. Juška.
Anot vedėjo, problema dėl Žardės piliakalnio tvarkybos yra kur kas gilesnė, apimanti ne tik paties piliakalnio tvarkybą, bet didžiulę, beveik 500 ha dydžio teritoriją, kurioje buvo ne vienas, o trys piliakalniai, istorinės gyvenvietės, kapinynas. Ši teritorija, anot specialisto, yra padalinta sklypais, kurie prieš dešimtmetį buvo privatizuoti, kad būtų galima keisti žemės ūkio paskirtį į gyvenamąją. Tačiau maždaug 2002 m. KPD užsakymu buvo parengtas ir specialusis planas, draudžiantis bet kokias statybas šioje teritorijoje.
"Problema, kad miesto bendrojo plano ir specialiojo plano ribos nesutampa, dėl jų vyksta teisiniai ginčai su sklypų savininkais. Išeitis iš konfliktinės situacijos būtų parengti individualius apsaugos reglamentus, kurie būtų integruoti į šiuo metu rengiamą naują uostamiesčio bendrąjį planą. Klausimas, ar KPD spės tai padaryti iki 2018-ųjų, kai ketinama patvirtinti uostamiesčio bendrąjį planą", - sakė V. Juška.
L. Kavaliauskas pripažino, kad Vilniuje teisiniai procesai stringa, tačiau akcentavo ir tai, jog Klaipėdos miestas neturi vizijos dėl Žardės piliakalnio ir jo teritorijos.
"Archeologai kasinėja, bet kas iš to? Kaip patvirtinti individualius apsaugos reglamentus, jeigu miestas neturi vizijos: ar Žardės piliakalnio teritorijoje vystys pažintinę rekreacinę veiklą, kurs gyvosios archeologijos kompleksą - Skansesą, ar šią teritoriją ištirs ir urbanizuos?" - klausė L. Kavaliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą