Kiemų valymo kuriozai: vieną šaligatvį valo ir miestas, ir gyventojai?
S. Dariaus ir S. Girėno g. 19 namo gyventojai nustebo išvydę valomų teritorijų ribas: pasirodo, jie turi mokėti ir už šaligatvio, kurį realiai turėtų prižiūrėti miestas, valymą.
Šitaip valomas teritorijas paskirstęs namo administratorius nemato nieko blogo, kad tą patį šaligatvį valo keli valytojai.
Vieni moka, kiti naudojasi?
Šio namo gyventojai mato ir daugiau neteisybės. Pavyzdžiui, kone po pat S. Dariaus ir S. Girėno 19 namo langais kieme driekiasi bevardė neoficiali gatvelė, kuria žmonės pasiekia Herkaus Manto g. 51, 53 ir 55 namus bei netoliese esančią Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinę polikliniką.
"Paskaičiavome, kad darbo dienomis vos per valandą pirmyn atgal pravažiuoja kone pusšimtis automobilių", - skaičiavo minėto namo gyventoja Birutė Trijonytė.
Šio namo gyventojams atrodo nelogiška, kad jų kiemas yra virtęs masinio naudojimo gatve, už kurios vienos atkarpos priežiūrą turi mokėti S. Dariaus ir S. Girėno g. gyventojai.
"Be to, prieš mūsų namą stovi virtinė garažų, Savivaldybei priklausančių dviaukščių sandėliukų, LESTO elektros pastotė, taip pat - šiukšlių konteinerių, į kuriuos šiukšles neša net 7 namų gyventojai, todėl žalioji teritorija priešais mūsų namą dažnai skendi šiukšlėse, sunešami įvairūs rakandai, automobilių padangos ir kiti nereikalingi rakandai", - pasakojo minėto namo gyventoja Adelė Pūkytė.
Joms pikta ne tai, kad jų namo teritorija yra tapusi bendro naudojimo objektu, bet tai, kad skirstant valomas teritorijas būtent jų namui buvo atriektas didžiausias gabalas.
PRISKYRĖ MIESTO TURTĄ. S. Dariaus ir S. Girėno g. 19 namo gyventojai nustebo išvydę, jog į jų valomą teritoriją įtrauktas ir šalia gatvės nutiestas bendro naudojimo šaligatvis. Planas, kuriame S. Dariaus ir S. Girėno g. 19 namui priskirta valyti teritorija nuspalvinta geltonai.
"Negalima šitaip tyčiotis iš žmonių. Mes neatsisakome prižiūrėti prie mūsų namo esančios teritorijos, bet juk valomas plotas turėtų būti paskirstytas proporcingai visiems šalia stovintiems namams. O dabar plane aiškiai matyti ne tik tai, kad mokame už visų naudojamą gatvę, šaligatvį, bet ir tai, kad mūsų valoma teritorija tęsiasi iki pat kaimyninių namų sienų. Kodėl skirstoma taip nesąžiningai?" - stebėjosi namo gyventojos.
Nėra detalaus plano
S. Dariaus ir S. Girėno g. 19 namo gyventojai rinko parašus bei rašė raštus ir jų namą administruojančioms "Vitės valdoms", ir miesto Savivaldybės administracijai, tačiau kol kas niekas neskuba situacijos švelninti.
"Reikėtų kartu su "Vitės valdomis" aiškintis, nes jie priskyrė namui tokią teritoriją. Pritariu dėl gyventojų priekaištų, kad už šalia gatvės esančio šaligatvio valymą jie tikrai neturėtų mokėti, nes tas šaligatvis valomas miesto lėšomis. Žmonėms reikia eiti į valdas, kad perbraižytų planą", - paaiškino namo teritoriją vietoje apžiūrėjusi Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė.
Tačiau valdininkei keista, kad žmonės piktinasi dėl to, kad jie turi valyti kiemą, per kurį važiuoja kas tik nori.
"Juk tie kiti žmonės neperskris to kiemo. Tokių situacijų yra ir daugelyje kitų kiemų, bet juk vien dėl to, kad jais naudojasi ir aplinkiniai, kiemai negali likti neprižiūrimi", - stebėjosi valdininkė.
Pripažįstama, kad pagrindinė bėda šioje istorijoje yra ta, kad S. Dariaus ir S. Girėno g. 19 namui dar nėra patvirtintas detalusis planas, todėl ir atsirado vietos improvizacijai.
"Žinoma būtų gerai, kad kuo greičiau visiems namams detaliaisiais planais būtų priskirtos teritorijos. Galbūt tuomet ir šiam namui keisis valomas plotas?" - minėjo J. Rimkienė.
"Galbūt. Kada nors" - tokios frazės žmonių neguodžia. Vos 170 eurų pensijos gaunančiai B. Trijonytei kone 3 eurų dydžio mokestis už kiemo valymą atrodo labai skausmingas, ypač turint įtarimų, kad šio namo gyventojams ribos paskaičiuotos ne itin sąžiningai.
Valdininkė priminė, kad tuo atveju, kai teritorija namui nėra priskirta detaliuoju planu, pagal nustatytą tvarką namui priskiriama faktiškai naudojama teritorija, bet ne daugiau nei 50 m atstumu nuo namo sienos arba iki natūralių riboženklių, pvz., gatvės, šaligatvio.
Žada aiškintis
Pasiteiravus "Vitės valdų" direktoriaus Vaido Barakausko, kaip nutiko, kad miestui priklausantis šaligatvis buvo priskirtas vieno namo gyventojams, jis bandė aiškinti, kad šį infrastruktūros objektą skirtingi valytojai dalija pusiau.
Esą viskas logiška - kadangi šaligatvis ribojasi su minėto namo siena, tad natūralu, kad iki jo miesto tvarkytojai plytelių nenuvalo. Tiesiog taip jau buvo keistai padaryta, kad šaligatvio plytelės buvo paklotos iki pat namo sienos, bet neva suprantama, kad praeiviai palei pat sieną nevaikšto.
"Gal gyventojams ir būtų suprantamiau, jei palei namo sieną augtų žolė. Bet yra kaip yra", - minėjo V. Barakauskas.
Visgi jis žadėjo detaliau pasiaiškinti situaciją.
"Jei kyla ginčų dėl ribų - juos sprendžia Savivaldybė. Jau sulaukėme iš valdininkų skambučio, tad vyksime į Savivaldybę ir derinsime šį klausimą. Aišku, gyventojai nori mokėti už kuo mažesnį plotą, bet juk negali likti niekieno neprižiūrimų teritorijų", - aiškino "Vitės valdų" direktorius.
Pasak jo, įvedus naująją tvarką nepatenkintų gyventojų yra nemažai.
"Problemų ir ginčų yra daug, bet nieko nepadarysi. Nesusipratimų kyla ir tuose kiemuose, kuriems teritorijos priskirtos ir detaliaisiais planais, bet, žinoma, mažiau", - minėjo V. Barakauskas.
Daugiau švaros?
Kad ir kaip kai kurie gyventojai piktintųsi dėl įvestos naujos prievolės ar išsipūtusių sąskaitų, valdininkai tikina, kad naujoji tvarka jau duoda apčiuopiamų rezultatų - esą klaipėdiečiai pradeda gyventi švariau.
"Situacija tikrai nepablogėjo, o kai kuriais atvejais net pagerėjo", - tikino valomus kiemus kontroliuojančio Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.
Žinoma, įvairių nusiskundimų tenka išgirsti ir kontrolieriams. Esą ypač jų buvo padaugėję, kai smarkiai snigo.
"Taip jau įprasta, kol sninga, niekas neskuba valyti, laukia, kol nustos. Dėl to dažniausiai žmonės ir buvo nepatenkinti. Bet paprastai, kol atvykdavome į vietą, viskas jau būdavo sutvarkyta. Dabar gerai yra tai, kad patys gyventojai akylai kontroliuoja, kaip valomas jų kiemas, ir jei kas negerai, informuoja vadybininkus ar mus", - pasakojo V. Valys.
Jis priminė, kad pagal nustatytą tvarką daugiabučių namų kiemai turi būti valomi ne rečiau nei 3 kartus per savaitę. Bet esą su namų administratoriais yra sutarta, kad smarkiai sningant ar pustant takeliai turi būti prižiūrimi pagal poreikį.
Pasak V. Valio, nuo praėjusių metų lapkričio 1 d., nuo tada, kai uostamiesčio gyventojai patys moka už kiemų valymą, nesusidurta nė su vienu piktybiniu naujos tvarkos ignoravimo atveju.
"Jei ir buvo kur nenuvalytas kiemas, pakako susisiekti su namo administratoriais ir kaipmat viskas buvo sutvarkyta", - pasidžiaugė valdininkas.
Nors tai ir ne jo poskyrio kompetencija, bet žmonės esą neretai linkę skųstis ne tik dėl tvarkos kieme, bet ir dėl didokų kainų.
"Pavyzdžiui, viena pensininkė guodėsi, kad ji dabar už kiemų valymą turi mokėti daugiau nei 3 eurų mokestį. Bet paaiškėjo, kad ji viena pati gyvena 78 kv. metrų dydžio bute. Beje, skirtinguose kvartaluose įkainiai skiriasi, bet vyrauja panaši tendencija, kad vienam butui tenka mokėti maždaug iki 3 eurų", - pasakojo V. Valys.
Įkainiai kyla
Nors naujoji tvarka galioja dar tik keletą mėnesių, gyventojai pastebi, kad per tą laiką jau kyla ir valymo paslaugų įkainiai.
Štai "Vingio būsto" administruojamų namų gyventojai buvo informuoti, kad valymo paslaugų įmonė priversta 6,9 proc. padidinti valymo įkainius.
Pasak "Vingio būsto" atstovo Pauliaus Ugianskio, tarifai galėjo didėti ir dar daugiau.
"Valymo kompanija mus informavo, kad dėl Vyriausybės sprendimo didinti minimalią algą jie nebegali teikti valymo paslaugų pagal senuosius įkainius. Motyvuodama ne tik didėjančiu darbo užmokesčiu, bet ir brangstančiomis darbo priemonėmis, medžiagomis, valymo kompanija prašė didinti valymo tarifą 10,3 proc., tačiau intensyvių derybų dėka mums pavyko pasiekti, kad tarifas didėtų beveik perpus mažiau - iki 6,9 proc. Apie kainų pokytį esame informavę klientus ir iš esmės negavome jokių prieštaravimų, tik sulaukėme keleto skambučių. Klientai prašė paaiškinti situaciją, o gavę reikiamą informaciją daugiau pakartotinai į mus nesikreipė", - paaiškino P. Ugianskis.
Pasak jo, perėjimas prie naujos tvarkos, kaip ir buvo galima tikėtis, sukėlė klientams tam tikrų klausimų: gyventojai teiraujasi dėl valymo dažnumo, dėl jiems priskirtų teritorijų dydžių, darbų apimties ir t.t.
"Šiais klausimais nuolat tariamės ir konsultuojame klientus bei kartu su jais griežtai kontroliuojame rangovų atliekamų darbų kokybę", - minėjo P. Ugianskis.
Aiškumo teks laukti 4-5 metus?
Raimonda GRUŽIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė
Kiek mažiau nei 10 proc. gyvenamųjų namų Klaipėdoje dar neturi detaliaisiais planais patvirtintų teritorijų. Didžioji dalis tokių namų yra centrinėje miesto dalyje nuo Danės upės iki Priestočio gatvės. Šiemet šioms procedūroms nėra numatyta pinigų. Bet esame numatę, kad per 4-5 metus tokiems namams bus parengti žemės namų valdų planai - tai greitesnė ir pigesnė procedūra nei detaliojo plano rengimas, bet ja taip pat oficialiai apibrėžiamos ribos ir nebelieka vietos improvizacijoms.
Beje, gyventojai visada turi galimybę ir patys savo lėšomis rengti detaliuosius planus. Ypač nedidelių namų, kuriuose yra tik keli butai, šeimininkai linkę naudotis tokia praktika. Preliminariai vienam namui pasirengti tokį dokumentą kainuoja iki 1 tūkst. eurų.
Rašyti komentarą