Klaipėdiečių apklausa: kur gyventi geriausia ir ko trūksta?

Dauguma klaipėdiečių savo gyvenamąja aplinka yra patenkinti, tačiau pietiniai rajonai ir arčiausiai uosto esantys kvartalai gyvenimo kokybę vertina kritiškai. Nors daugelis sako, kad jaučiasi saugūs, džiaugiasi patogiu viešuoju transportu, ugdymo įstaigų darbu, tačiau nemaža dalis miestiečių pasigenda geresnės infrastruktūros. Aktualiausiomis problemomis įvardijama tarša ir smarvė, o nuomonės dėl to, ar Klaipėda vystoma tinkama linkme, išsiskiria. Tai paaiškėjo surengus Klaipėdos gyventojų apklausą.

Šios apklausos rezultatai, miesto esamos aplinkos ir išteklių analizė bei Klaipėdos strateginio plėtros plano įgyvendinimo kryptys praėjusį penktadienį buvo pristatytos nuotoliniu būdu surengtame pristatyme. Viešą renginį miestiečiams buvo planuota surengti kovo 24 d., bet dėl karantino jis buvo nukeltas.

Stiprybė - jūra

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, pristatydama miesto esamos aplinkos ir išteklių analizę, sakė, kad buvo nagrinėtos kelios sritys - bendra informacija apie Klaipėdos miestą, miesto ekonominė ir verslo aplinka, švietimas, sportas ir kultūra, socialinė aplinka, urbanistinis planavimas ir infrastruktūra, aplinkos apsauga ir viešasis valdymas - ir parengta jų stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė.

Kaip pagrindinė miesto stiprybė įvardinta jūra, aukštos kokybės kultūros paslaugos, sportas ir aktyvus turizmas, ekologiškas transportas, želdynai, miškai, aukštasis mokslas, miesto pasiekiamumas ir kt.

Kaip silpnosios vietos išskirtos komunikacijos stoka, uosto ir miesto santykis, didelis krovininio transporto srautas, miesto nepatrauklumas jaunimui, nusidėvėjusi infrastruktūra, aplinkos tarša ir kt.

Analizė parodė, kad miestas turėtų plėtoti mėlynojo proveržio (Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos iki 2030 m.) kryptis - jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką, kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, taip pat mažinti aplinkos taršą, labiau įtraukti vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, jaunimą, tausoti išteklius, vystyti rekreaciją, ekologišką transportą, stiprinti komunikaciją ir kt.

Tačiau miestui siekti savo tikslų labiausiai gali trukdyti jaunimo ir perspektyvių talentų nutekėjimas, specialistų trūkumas viešajame sektoriuje, gyventojų ir įmonių pasyvumas, neatsakingumas, besikeičianti nacionalinė politika, klimato kaita ir jos pasekmės, kitų Lietuvos miestų konkurencija ir t. t.

Regioninės politikos ekspertas Gediminas Česonis, apžvelgęs Europos Sąjungos (ES) finansavimo galimybes ir tendencijas, pabrėžė, kad auga gyventojų lūkesčiai dėl geresnės gyvenimo kokybės.

"Dauguma investicijų nusėda Vilniaus regione. Sostinėje daugiau yra ilgalaikio augimo skatinimo investicijos, o Kauno ir Klaipėdos regionuose investuojama į gyvenimo kokybę", - sakė G. Česonis.

Pasak jo, ryškėja tendencija, kad ES artimiausiais metais labiau bus linkusi finansuoti kompleksinius planus, kuriais gerinama gyvenamoji aplinka, verslo sąlygos ir pan., kurie turės ženklų ir ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiu G. Česonis pateikė bandomąjį projektą "Tauragė+", kuris turėtų padėti spręsti ne tik Tauragės, bet ir aplink esančių Jurbarko, Šilalės, Pagėgių problemas.

Dėl to, pasak eksperto, įgyvendinant Klaipėdos miesto strategiją, reikėtų atsižvelgti į ES ir valstybės strateginius planus ir planuoti kompleksines priemones.

Kur gyventi geriausia?

Socialinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas Liutauras Kraniauskas apžvelgė klaipėdiečių apklausos rezultatus. Praėjusių metų pabaigoje gyvai buvo apklausti 609 miestiečiai nuo 18 iki 91 metų amžiaus. Dar 1 086 žmonės dalyvavo internetinėje apklausoje.

Dauguma apklaustųjų nurodė, kad yra patenkinti gyvenimu mieste - apie 46 proc. tyrime dalyvavusių miestiečių mano, kad per paskutinius 5 metus jų gyvenamasis rajonas pasikeitė į gerąją pusę ir tik 8 proc. teigė, kad permainos jų gyvenamojoje aplinkoje krypsta į blogąją pusę. Daugiausia pozityvių permainų pastebi šiaurinės dalies gyventojai, gyvenantys tarp geležinkelio ir Tauralaukio.

Pozityviausiai savo gyvenamąją aplinką vertina centrinės dalies gyventojai, gyvenantys nuo senojo turgaus iki Baltijos prospekto - Rumpiškės, Šarlotės, Luizės, Kauno kvartaluose.

Pasak L. Kraniausko, galima išskirti du kritiškiausiai vertinamų kvartalų arealus: tolimiausias pietinis-rytinis arealas (Bandužiai, Vingio rajonas, Laukininkai) ir arčiausiai uosto teritorijos esantys kvartalai (Melnragė, Bomelio Vitė, Žvejybos uostas).

"Nustebino, kad Rumpiškės ir Kauno kvartalų gyventojai vertina savo kvartalą patraukliausiai. Luizės ir Šarlotės kvartalai yra gana nauji, galbūt galima kalbėti ir apie tam tikrą prestižą. Tačiau ties Kauno gatvės rajonu yra žymus baras "Piteris", kur įvyksta įvairiausių nusižengimų, yra visokių parkelių, kur būna nusikaltimų, seniau egzistavo narkotinių medžiagų platinimo taškai. Norisi suprasti, kodėl žmonės šiuos rajonus vertina taip gerai", - apklausos rezultatus komentavo sociologas.

Pasak jo, itin teigiamą požiūrį į gyvenimą šiuose rajonuose lemia urbanistinė aplinka, paskutiniu metu padarytos didelės investicijos, buvimas miesto centre, patogus susisiekimas su įvairiais objektais, pavyzdžiui, parduotuvėmis, poilsio zonomis.

"Kritiniai rajonai, į kuriuos reikėtų besti pirštu - Melnragė, Vingio, Bomelio Vitės, Bandužių rajonai, esantys tolimuose miesto kraštuose. Du kvartalai arčiausiai uosto patiria uosto poveikį savo kasdienėje gyvenamojoje aplinkoje. O Vingio ir Bandužių rajonai yra erdvė, kur yra diskomfortas dėl kvapų, per didelės urbanizacijos, per didelio sutelktumo. Tai iš dalies nugyventas rajonas, kur gyvena labai daug žmonių, kurie jaučia nepasitenkinimą", - sakė L. Kraniauskas.

Kokios problemos?

Klaipėdiečių nuomone, aktualiausios problemos yra oro užterštumas, šiukšlių išvežimas, per didelis ar intensyvus transporto eismas ir judėjimas, gyvenamuosiuose kvartaluose trūksta rekreacinės infrastruktūros objektų, požeminių garažų, vaikų bei jaunimo erdvių.

"Jei paklausi klaipėdiečio, kas erzina, jis pasakys - smirda", - teigė L. Kraniauskas.

Jam antrino ir Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro mokslo darbuotoja Giedrė Strakšienė, kuri atliko Klaipėdos miesto gyventojų sutelktą apklausą.

"Kalbėdami apie orą žmonės dažniausiai minėjo žodį "smarvė", o kalbėdami apie vandenį - žodį "srutos". Apklausoje dalyvavusių žmonių amžiaus vidurkis yra apie 52 metus, taigi, jie atsimena sovietmetį. Jie sako, kad laikas eina, bet esmė nesikeičia - uosto smarvė, tarša, dulkės, užterštumas nemažėja. Keičiantis laikams ir kitiems dalykams, šie dalykai yra sunkiausiai įveikiami", - kalbėjo G. Strakšienė.

Teigiama, kad labiausiai dėl užteršto oro skundžiasi Birutės, Bomelio Vitės, Rumpiškės, Vėtrungės kvartalų gyventojai.

G. Strakšienės nuomone, vienas sunkiausių uždavinių yra suderinti pramoninio miesto ir kurortinės zonos funkcijas. Be to, pasak specialistės, klaipėdiečiai pageidauja gyventi žaliame mieste, tad jiems svarbu, kad žalios erdvės nebūtų užstatomos.

"Tos erdvės yra ne tik mielos akiai, ne tik miesto plaučiai, bet ir laisvalaikio zona. Žmonės pageidauja aikštynų, sutvarkytų erdvių leisti laisvalaikį", - akcentavo mokslininkė.

Apskritai pozityviai miesto raidą per paskutinius 10 metų vertino 81,6 proc. apklausos dalyvių. Tačiau kitokios nuomonės laikėsi internetu į klausimus atsakę žmonės - beveik po lygiai dalyvių manė, kad miestas vystomas tinkama linkme ir kad miestas vystomas netinkama linkme.

Išsamią informaciją apie analizę ir gyventojų apklausos rezultatus galima rasti interneto svetainėje www.klaipeda2021-2030.lt.