Nacionalinis diktantas buvo transliuojamas per LRT radiją, tad pageidavę savo lietuvių kalbos žinias pasitikrinti piliečiai tai galėjo padaryti ir būdami namuose. Klaipėdai šie metai išskirtiniai – tekstas buvo rašomas ne tik miesto Savivaldybės Tarybos salėje, tačiau ir I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.
Galbūt dėl to šiemet į Savivaldybę rašyti diktanto atvyko 56 miestiečiai, nors pernai jų buvo apie 80. Prie diktanto organizavimo prisidėjusi Savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio vyr. specialistė Agnė Jonikaitytė tvirtino, jog tai nereiškia, kad klaipėdiečiams Nacionalinis diktantas tampa mažiau įdomus – dalis jų tekstą greičiausiai rašė bibliotekoje.
Šiemet klaipėdiečiams lietuvių kalbos žinias teko prisiminti klausantis prozininkės Danutės Kalinauskaitės teksto “Sugrįžimas”.
Po maždaug pusvalandį trukusio diktanto rašymo iš salės išėję žmonės neslėpė gerų emocijų. Daugelis šiame renginyje dalyvavo pirmąjį kartą.
“Pasisėmiau labai gerų emocijų, diktantas paliko gerą jausmą širdyje. Tekstas labai geras, skaičiau kelis kartus ir vos nesusigraudinau. Nemažai rašiusiųjų diktantą buvo vyresnio amžiaus žmonės, tad mintys apie virtualioje erdvėje dingstantį vaiką, iš kurio lieka tik batai ir akiniai, manau, širdį suspaudė daugeliui”, - įspūdžiais dalijosi Jurga Letukienė.
Pirmą kartą Nacionalinį diktantą rašiusi klaipėdietė tvirtino, jog labiausiai galvą teko pasukti dėl teksto skyrybos. Pasitaikė ir tokių žodžių, kuriuos reikėjo užsirašyti atskirai ir prisiminti vieną ar kitą rašybos taisyklę.
“Mokykloje, kad ir kaip būtų keista, geriausiai sekėsi lietuvių kalba. Norėjosi save patikrinti, ar naudojantis naujausiomis technologijomis – rašant tekstus kompiuteryje, mobiliajame telefone, kur kartais dėl skubėjimo nenaudojame lietuviškų rašmenų, nepadarė žalos mano lietuvių kalbos mokėjimui”, - pasakojo gydytoja ortodonte dirbanti J. Letukienė.
Danielius Šimkus galėtų pretenduoti į diktanto rašytojų rekordininkus – prie teksto jis kasmet palinksta nuo Nacionalinio diktanto pradžios.
“Šiemet nudžiugino, jog tekstas buvo skaitomas itin lėtai – puikiai spėjau ne tik parašyti, bet ir pagalvoti. Nesakyčiau, kad šįkart diktantas buvo sunkus. Jis galbūt buvo net šiek tiek lengvesnis, nei pernai”, - sakė vaikinas.
Paklaustas, kas kasmet jį atveda į renginį, D. Šimkus tvirtino, jog jam įdomiausia pasitikrinti, ar nesuprastėjo jo lietuvių kalbos žinios.
“Raštingumas einant metams natūraliai krenta, ypač jei neužsiimi veikla, susijusia su rašymu ar lietuvių kalba. Manau, kad raštingumas yra gero tono ženklas, todėl gebėjimas rašyti taisyklingai gimtąja kalba man yra be galo svarbus”, - sakė juvelyru dirbantis vaikinas.
Reklamos srityje dirbančiai Simonai Šliogerienei tekstas, atvirkščiai, pasirodė skaitomas per greit.
„Sudėtingiausia diktanto dalis man buvo skyryba. Nors nesu lėtai mąstanti, šnekanti ar rašanti, skaitymo tempas galėjo būti šiek tiek lėtesnis“, - sakė pirmą kartą Nacionalinį diktantą rašiusi moteris.
Geromis emocijomis pasidalijusi renginio dalyvė pabrėžė, jog gebėjimas taisyklingai rašyti gimtąja kalba yra pilietiškumo dalis. Ji tvirtino, kad kartais net pykteli, kai žmonės nesugeba teisingai parašyti paprastų žodžių, ar kai savo žodyną papildo slengu, slaviškais ar angliškais žodžiais.
Klaipėdiečių prirašyti lapai jau šiandien iškeliaus į sostinę. Tekstus skaitys ir įvertins lietuvių kalbos mokytojai, kurie, atsižvelgę į bendrąjį lygį, nustatys klaidų skaičių (ribą). Neperžengę ribos bus kviečiami dalyvauti Vilniuje vyksiančiame antrajame ture.
Diktanto tekstas bus paskelbtas vasario 28 dieną interneto svetainėse www.diktantas.lt ir www.vlkk.lt (su rašybos ir skyrybos paaiškinimais).
Rašyti komentarą