Etnologų teigimu, ant Kūčių stalo garavę patiekalai buvo labai kuklūs, tačiau kiekvienas jų turėjo ypatingą simbolinę reikšmę. Jau vien Kūčių pavadinimas turi daug simbolinių reikšmių, susijusių su maistu.
Manoma, jog žodis "kūčia" yra kilęs iš graikiškos "pupos" reikšmės arba iš to paties pavadinimo slavų patiekalo, kuris buvo gaminamas iš javų, aguonų ir medaus. Taip pat gali būti, jog šios sakralios šventės pavadinimas kilęs iš žodžio "kūtė", reiškiančio tvartelį, kuriame gimė Jėzus.
Svarbiausias akcentas - avižinis kisielius
Klaipėdos krašte gyvenę žmonės neturėjo tradicijos suruošti būtent 12 patiekalų. Tačiau Kūčių stalo jie neįsivaizdavo be avižinio kisieliaus. "Galėjo nebūti kūčiukų ar silkės, tačiau avižinio kisieliaus visada buvo galima rasti. Šis kisielius turėjo simbolinę reikšmę - labai sutrūkinėjęs paviršius reiškė, kad šeimą gali ištikti mirtis arba tolimas artimo žmogaus išvykimas iš namų", - pasakojo etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Jeigu kisieliaus paviršius turėjo daug vingių - tai sufleravo apie keliones ir įdomų gyvenimą.
Taip pat svarbi buvo pilka kisieliaus spalva. Tai būdavo lyg sąsaja su vėlėmis.
Kisielius, kuris buvo gaminamas iš avižų miltų ir vandens, buvo rauginamas maždaug parą ar ilgiau. Tuomet jį reikia perkošti, įmaišyti druskos ir virti tol, kol sutirštės. Klaipėdos krašto žmonės esą gamindavo šį kisielių kaip duoklę vėjui - kad šis visus metus būtų palankus. Pažymėtina, jog avižinė tyrė esą išgydžiusi ne vieną ligonį.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą