Klaipėdoje gimus girtam kūdikiui – šiurpi prognozė

Naujagimės kraujyje aptikta kone mirtina alkoholio koncentracija – daugiau nei 4 promilės kraujo.

Taip nutiko todėl, kad mergaitės mama, 35-erių metų gimdyvė, savo dukterį gimdė būdama visiškai girta.

Blogiausia yra tai, kad Lietuvoje nebe pirmą sykį gimsta girti naujagimiai, kurių kraujyje aptinkama alkoholio nes juo nėštumo metu piktnaudžiavo mamos.

Pernai atlikus mokslinį tyrimą paaiškėjo pribloškianti tiesa: nėštumo metu alkoholį daugiau ar mažiau vartoja net 60 procentų būsimųjų mamų.

Dėl to jų įsčiose esančiam kūdikiui išsivysto vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS), arba moksliškiau – alkoholinė embriopatija – pernelyg didelio ar ilgalaikio alkoholio vartojimo nėštumo metu nulemta būsena.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir žmogaus genetikos specialistas profesorius Algimantas Utkus pernai žurnalistams pristatydamas akciją už blaivią motinystę #neVASSkink aiškino, kad didžiausią žalą būsimam kūdikiui alkoholis daro 3-10 nėštumo savaitę, kai formuojasi gyvybiškai svarbūs organai: širdis, akys, ausys, dantys, išoriniai lyties organai ir pan.

Labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia kūdikio smegenis.

Gali būti ir kitokių pažeidimų – gali susiformuoti širdies ydos, lūpos ir gomurio nesuaugimas, šlapimą išskiriančių ir lyties organų anomalijos, kaulų sistemos pažeidimai.

„Pažeidimo laipsnis labai įvairus ir jis neabejotinai priklauso nuo alkoholio kiekio, suvartoto nėštumo laikotarpiu. Yra ne tik protinė negalia, bet ir elgesio, emocijų, adaptacijos sutrikimų.

Toks vaikas negeba koordinuoti savo veiklos, susikaupti ir panašiai. Matydamas tokius vaikučius, atkreipiu dėmesį į tai, kad jie labai domisi aplinka, visur pripuola, nori greitai viską apžiūrėti, bet nė ties vienu dalyku negali susikaupti ir kažką kryptingai veikti vienoje vietoje.

Vaikui augant šis elgesys kiek koreguojasi, bet problemų vis tiek išlieka“, – liūdnas prognozes išsakė genetikas.

Mokslininkui antrino ir socialinės akcijos #neVASSkink vadovė Loreta Majauskienė. Pasak jos, tyrimų duomenys rodo, kad vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) turintys vaikai iš esmės taip ir lieka vaikais. Pats sunkiausias šio spektro sutrikimas – vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS).

„Įsivaizduokite 18-metį, turintį VAS. Jo iškalba – kaip 20-mečio, tačiau skaitymo sugebėjimai – kaip 16-mečio. Pasirūpinti savimi tesugeba kaip 11-metis. Su pinigais ir įsipareigojimais tvarkosi kaip 8-metis. O juk tam, kad tokių vaikų nebūtų, reikia tik apsisprendimo nėštumo metu nevartoti alkoholio“, – atkreipia dėmesį L. Majauskienė.

Profesorius A.Utkus, prieš kelerius metus duodamas interviu „Lietuvos rytui“ įspėjo, kad nėra saugios alkoholio dozės besilaukiančiai moteriai. O jeigu būsima mama serga priklausomybės liga, kasdien svaiginasi, tikimybė, kad vaikas turės įgimtą VAS siekia apie 40 proc.

„Kitai daliai vaikų šio sindromo gali nebūti, tačiau gali būti kitokių sutrikimų, galinčių lemti vaiko raidos atsilikimą, mokymosi sunkumus, elgesio sutrikimus“, – įspėjo profesorius.

Vaisiaus alkoholinį sindromą turintys vaikai išsiskiria ir tam tikrais specifiniais išvaizdos bruožais:

• maža galvos apimimi (mikrocefalija);
• raukšlėmis akių kampučiuose;
• siauru akių plyšiu;
• žema nosies nugarėle;
• bulvės formos riesta nosimi;
• trumpa, plokščia nosimi;
• plona viršutine lūpa;
• trumpu tarpu tarp viršutinės lūpos ir nosies;
• sulėtėjusiu augimu ir per mažu svoriu.

Anot profesoriaus A.Utkaus, veido bruožai su amžiumi keičiasi, tačiau neįmanoma išgydyti smegenyse įvykusių pakitimų. Jie lieka visam gyvenimui.

Turintys VAS vaikai išsiskiria ir specifiniu elgesiu.

Augant vaikui didėja smegenų defektai ir funkciniai sutrikimai, lemiantys protinius gebėjimus ir elgsenos sutrikimus.

„Daugiausia tokių vaikų atsiduria kūdikių namuose. Jie būna draugiški, smalsūs, bet juos išduoda specifinis elgesys, pavyzdžiui, 3–5 metų vaikas elgiasi kaip plaštakė. Ką tai reiškia? Toks vaikas nesugeba susikaupti. Jam viskas įdomu.

Atsidūręs naujoje aplinkoje, iš pradžių vaikas būna labai smalsus – domisi stalčiais, uždaro juos ir vėl atidaro, tačiau negali nustygti vienoje vietoje, susikaupti, žaisti. Jis kaip plaštakė, skrendanti nuo vieno žiedo prie kito.

Tokiam vaikui sunkiai sekasi mokytis mokykloje“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei Danutei Jonušienei yra sakęs profesorius A.Utkus.

Turintiems VAS vaikams būdinga sutrikusi smulkioji motorika, nesugebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų, kalbos, klausos ir mitybos sutrikimai.

Deja, VAS yra liga visam gyvenimui, nors jos ir įmanoma išvengti.