Užsienio šalies vairuotojai susiduria su problemomis - nėra tualetų, šiukšliadėžių, tad miestui iškilo grėsmė - gali atsirasti antisanitarijos zona.
Kalbinti rusakalbiai vairuotojai, priversti jau visą savaitę gyventi savo mašinose tiek Jūrų perkėlos terminale (JPT), tiek už tvoros Kairių gatvėje, nebuvo pikti, negrasino blokuoti kelių, juokavo. Jie tiesiog bando kantriai laukti. Tačiau keltų kompanijos atstovai apie papildomus reisus kalba miglotai.
"Lieka tik laukti"
Vilkikų vairuotojams, tarp kurių labai daug baltarusių, žinoma tiek, kad Lenkija neduoda leidimų Rusijai važiuoti tranzitu per savo teritoriją, todėl jie yra priversti laukti Klaipėdos uoste. Anksčiau visi jie važiuodavo per Lenkiją. Dabar jiems esą lieka vienas kelias iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija). Jie ir gavo tokį nurodymą.
Vairuotojai prisiminė, kad prieš kelerius metus Lenkija irgi nedavė leidimų, bet tokia situacija kaip dabar nebuvo susiklosčiusi, daugiausia reikėdavo palaukti parą ir galėdavo vykti. O dabar vieni jau stovi nuo praėjusio pirmadienio, kiti - nuo ketvirtadienio. Ko bepaklaustų, visi tik rankomis skėsčioja ir nieko konkretaus nepasako.
Jiems nesuprantama, kodėl Klaipėdos uostas negali paleisti daugiau keltų, juk tiek uždirbtų pinigų papildomai.
"Tiek norinčiųjų naudotis keltų paslaugomis, kodėl nepasinaudojus situacija, kodėl nepaleidus kokių 10 keltų?" - stebėjosi kompanijai "Westtransline" priklausančio vilkiko vairuotojas Andrejus.
Šios kompanijos mašinos pačiame terminale stovi nuo pirmadienio ir jau ketvirtą kartą keičia bilietus.
Vairuotojai turi rezervinius bilietus ir laukia. Jeigu laive atsiranda vietos, priimami iš rezervinės eilės. Bet, pasak jų, paprastai paima kokias 5 mašinas, ir viskas. Anot vieno vairuotojo, nuo ketvirtadienio nakties iki šiol keltu išplaukė tik dvi jų mašinos. Jiems sakoma, kad kai atsiras laisva vieta, bus pranešta, kad jie gali ilsėti, tačiau daugelis vis tiek laukia, bijo pasitraukti.
Vežėjai tikisi, kad Lenkija ir Rusija artimiausiu metu susitars. Juos pasiekė žinia, kad problema gali būti išspręsta antradienį ar šeštadienį.
"Žinoma, visi nepatenkinti, kad taip atsitiko, bet mums nieko kita nelieka, kaip tik laukti", - sakė Andrejus, vežantis metalo krovinį į Prancūziją.
Visą tą laiką vilkikų vairuotojai gyvena savo mašinose, valgo jose. Jie būriuojasi, kalbasi, vaikšto po teritoriją. Beje, tie, kurie pateko į JPT, mano, kad jiems labiau pasisekė, mat gali ir į normalų tualetą nueiti, ir nusiprausti, nusiskusti, tik apgailestauja, kad nėra dušo.
Stovintieji eilėje už JPT, laukuose - daugiau kaip 100 žmonių - negali pasinaudoti tualetu, ten nėra nė vienos šiukšliadėžės.
"Jeigu dar nors savaitę pastovės mašinos, įsivaizduojate, kokia bus antisanitarija mieste?" - klausė autotreilerio vairuotojas Andrejus.
Rusijos vežėjai juokauja, kad dabar Lietuvos taksistai jiems tapo savi. Tiesa, už važiavimą ima labai brangiai. Nuo JPT iki miesto - 5 eurus ir tiek pat atgal. Kiti iki prekybos centro "Maxima" veža ir už 4 eurus.
Kol kas vairuotojai turi maisto. Bet už tai, kad jie stovi ir laukia, alga jiems nemokama.
"Jeigu baigsis maistas, imsime į rankas transparantus ir žygiuosime po terminalą", - pokštavo vairuotojai.
Apsunkina terminalo darbą
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") padalinio JPT vadovas Vaclovas Grigalauskas sako, kad terminale stovi apie 150 sunkiosios technikos vienetų, kuriais rūpinasi apie 200 žmonių. Vakar turėjo būti atvežta į teritoriją ir pastatyta 10 papildomų biotualetų.
Oficialiai Kairių gatvė priklauso Uosto direkcijai, laukuose stovi potencialūs "DFDS Seaways" klientai, galų gale visa tai vyksta Klaipėdos mieste.
"Kažkas turi jais pasirūpinti. Tai - ne mūsų teritorija ir mes neturime galimybės to padaryti, mums gana nemažai rūpesčių kelia tie, kurie yra terminalo viduje", - sakė V. Grigalauskas.
Jo manymu, tokia situacija susidarė dėl konfilkto tarp Rusijos ir Lenkijos susisiekimo ministerijų.
"Man teko girdėti, kad rusai pareikalavo iš lenkų mokėti tiek, kiek jie moka lenkams, o pastarieji, ko gero, atsisakė. Rusija kasmet turėdavo apie 45 tūkstančius leidimų tranzitu gabenti krovinius, dabar nebeturi. O rusai lenkams duodavo apie 90 tūkstančių leidimų. Manau, kad Rusija pareikalavo mokėti didesnį tarifą už važiavimą savo teritorija", - dėstė V. Grigalauskas.
Jis mano, kad Rusijos vežėjai dabar atakuoja visus Baltijos jūros uostus - ir Liepoją, ir Taliną, ir Rygą, ne tik Klaipėdą.
"Mes, žinoma, norime, kad tie vairuotojai kuo greičiau išplauktų. Jie naudojasi mūsų bendrais tualetais, skirtais keleiviams, vandeniu. Jie mums gerokai apsunkina darbą, nes visa teritorija užkišta, nebėra vietos manevrams, sunku įvažiuoti, išvažiuoti iš keltų, o į pačią teritorija įvažiuoti neįmanoma", - kalbėjo JPT vadovas.
Sustabdė užsakymų priėmimą
AB "DFDS Seaways" komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas Baltijos regionui Vaidas Klumbys teigia, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad Rusijos ir Lenkijos dvišalių leidimų nepratęsimas privertė Rusijos vežėjus ieškoti alternatyvių kelių. Tačiau kompanija kol kas neketina paleisti papildomo kelto.
Pasak V. Klumbio, iš pradžių gerokai padaugėjo rezervacijų į keltus, plaukiančius iš Klaipėdos į Kylį, o vėliau pradėjo važiuoti ir autotransportas. Vilkikų srautas pradėjo kauptis JPT nuo vasario 2 d. Šiandien "DFDS Seaways" turi apie 290 užsakymų plukdyti į Kylį.
"Mes specialiai sustabdėme užsakymų priėmimą, kadangi matome, jog mūsų laivai nėra pajėgūs apdoroti tokį papildomą srautą autotransporto. Mes turime sutartinių įsipareigojimų su mūsų nuolatiniais klientais, kurie užsakinėja vietas, todėl iškilo problema. Informavome vežėjus, kad nedarytų papildomų užsakymų. Tačiau rezervacijos jau priimtos iki vasario 29 dienos. Bet tai nereiškia, kad tą dieną visi autotreileriai bus sukišti į laivą ir išplukdyti. Srautas bus po truputį išskirstomas į laivus, kai tik juose atsiras laisvų vietų", - kalbėjo V. Klumbys.
Paprastai ketvirtadieniais poreikis keliauti į Kylį būna mažesnis, tad tikimasi, kad srautą gerokai pamažinti ir šį, ir kitą ketvirtadienį.
Anot jo, "DFDS Seaways" patirtis rodo, kad tokia situacija gali tęstis ir mėnesį ar du. Panaši buvo susidariusi 2011 m.
"Kompanija priimdama sprendimus svarsto įvairias galimybes, tarp jų - ir laivų perdislokavimą. Suprantama, tokie sprendimai negali būti greitai priimti todėl, kad jie paveiktų mūsų turimus srautus, atsilieptų užsakymams kituose laivuose. Be to, naujo laivo suradimas yra problemiškas dalykas. Manome, kad kol kas kalbėti apie naujus laivus per anksti, nes nežinome, kaip toliau rutuliosis ši situacija. Tarkime, Rusija su Lenkija susitaria už savaitės, o naujo laivo suradimas ir atvedimas į liniją užima nemažai laiko ir, be abejo, yra susijęs su gana dideliais kaštais. Todėl mes bandome problemą spręsti vidiniais resursais", - sakė V. Klumbys.
Tad "DFDS Seaways" svarsto galimybę racionaliau pakrauti laivus, plaukiančius į Kylį. Be to, buvo pateiktas pasiūlymas, kuriuo dalis Rusijos vežėjų esą jau pasinaudojo. Jiems siūloma plaukti iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija) ir per Daniją keliauti kitur. Ši keltų linija yra aptarnaujama Centriniame Klaipėdos terminale. V. Klumbio teigimu, šia linija jau pasinaudojo 30 autotransporto priemonių vairuotojai.
"Mes imamės to, ką galima padaryti greičiausiai. Bandome talpiau krauti laivus, žinoma, nenusižengdami saugumo reikalavimams ir nukreipti vežėjus į kitą liniją. Paraleliai analizuojame, ar nebūtų galima perdislokuoti į Klaipėdą didesnės talpos laivus. Bet tai reikalauja kruopštaus apskaičiavimo. Papildomas pelnas, žinoma, gerai, tačiau pirmiausia turi būti užtikrintas laivo saugumas, nuolatinių klientų ir naujo srauto aptarnavimo kokybė. Mums tai šiuo metu yra svarbiausi momentai", - sakė V. Klumbys.
Eis į pagalbą
Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad Kairių gatvė yra atiduoda uostui jau prieš kelerius metus ir teritoriją šalia tos gatvės turėtų prisižiūrėti Uosto direkcija.
"Ten yra uosto nuosavybė, mes negalime ten nieko organizuoti", - sakė I. Šakalienė.
Ji prisipažino nieko negirdėjusi apie vilkikų problemą pietinėje miesto dalyje.
"Bandysime su Uosto direkcija pasiaiškinti situaciją. Jeigu ji neketina imtis jokių priemonių, tada reikėtų tartis su mūsų vadovybe, kaip elgtis esant tokiai situacijai. Manau, kad vis dėlto turėtume visi elgtis civilizuotai. Tai yra uosto teritorija, uosto klientai, jis ir turėtų prisiimti atsakomybę. Kita vertus, tas autotransportas važiuoja per miestą. Dabar man sunku ką nors pasakyti, bet manau, kokį nors sprendimą rasime", - teigė vedėja.
"Mes spręsime tualetų klausimą su "Klasco", ir dėl Kairių gatvėje - taip pat. Nors Uosto direkcija ir nėra situacijos kaltininkė, bet ji eis į pagalbą ten atsiradusiems žmonėms. Manau, kad tie, kurie uždirbs iš papildomų autotransporto srautų, turėtų ir biotualetus pastatyti Kairių gatvėje. Ji yra mūsų turtas, bet mes leistume iš to uždirbsiančiai "Klasco" pastatyti tualetus", - žadėjo ir sykiu juokavo Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą