Užpernai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius (VTS) gavo per 500 skundų, o pernai - 1 000. Tai oficialiai įregistruoti skundai, neskaičiuojant pranešimų telefonu.
VTS vedėjai Kristinai Vintilaitei, jam vadovaujančiai jau daugiau nei šešerius metus, pateikėme daugybę klausimų, dėl kurių į redakciją dažniausiai kreipiasi mūsų skaitytojai. Pasirodo, šiemet didžiausia uostamiesčio problema - ne šunys ir jų ekskrementai, o kačių šėrimas. Draudimas duoti išmaldą jos prašantiems žmonėms uostamiestyje tebegalioja, tačiau iki šiol dėl to nenubaustas nė vienas asmuo.
Ir vis dėlto daugiau kaip 90 proc. visų Klaipėdos mieste padaromų viešosios tvarkos pažeidimų sudaro Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai statant automobilius mieste ir rinkliavos nemokėjimas.
Pernai buvo surašyta apie 18,9 tūkst. protokolų, išnagrinėta beveik 5,7 tūkst. administracinių bylų. Per 2018 metus buvo padaryta 11 tūkst. 900 pažeidimų, susijusių su KET taisyklėmis, ir jų daugėja - 2017-aisiais buvo tik 7,2 tūkst., rinkliavos nemokėjimo atvejų buvo daugiau kaip 6 tūkst., jų nedaugėja. Už šiuos pažeidimus pernai surinkta per 400 tūkst. eurų baudų, užpernai - 264 tūkst.
Kas ir kaip kontroliuoja
VTS dirba 33 valstybės tarnautojai, iš kurių trys yra civilinės saugos specialistai. Skyrius turi tris poskyrius. Tiesiogiai su priežiūra yra susijęs Kontrolės ir prevencijos poskyris, kuriame dirba tik 15 žmonių įskaitant ir vedėją. Jie kasdien mieste atlieka kontrolę. Po to seka administracinės bylos teisenos pradžia, kitaip sakant, atliekami nustatytų pažeidimų tyrimai. Administracinių nusižengimų tyrimo poskyryje dirbantys teisininkai nagrinėjantys bylas neteismine tvarka. Administracinės veiklos poskyris yra susijęs su planavimu, viešaisiais pirkimais, greičio matuokliais, vaizdo stebėjimo kameromis, skyriaus aprūpinimu ir pan.
NETVARKA. Viena didžiausių tvarkos mieste problemų - šiukšlynai prie atliekų konteinerių. Redakcijos archyvo nuotr.
Taisyklių ir įvairių draudimų turime nemažai. Kad miesto tvarkymo ir švaros reikalai būtų puikūs, K. Vintilaitės manymu, turėtų būti nepažeidžiamos miesto komunalinių atliekų tvarkymo, miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, rūkymą draudžiantys įstatymai ir miesto Tarybos sprendimai. Dar viena svarbi kontroliuojama sritis - apleisti statiniai.
Kontrolės planai skyriuje tvirtinami kiekvieną savaitę. Kasdien du valstybės tarnautojų ekipažai dviem automobiliais du kartus iš ryto, du - po pietų važiuoja plane nurodytu maršrutu ir, kaip sako VTS vadovė, turi matyti viską. Jie fiksuoja netvarką prie komunalinių atliekų konteinerių, kitose teritorijose, šunų vedžiojimo taisyklių ir rūkymo draudžiamoje vietoje pažeidimus, alkoholio vartojimo ir vadinamųjų asocialų susitelkimą viešosiose vietose. Šie pažeidimai labiausiai erzina žmones.
Be planinių, vyksta ir tiksliniais tikrinimai, pavyzdžiui, rūkimo prie mokyklų ir kitose draudžiamose vietose dalyvaujant policijos pareigūnui, vykdoma ir gyvūnų laikymo taisyklių kontrolė, t. y. ar jie vedžiojami su pavadėliu, ar surenkami jų ekskrementai.
Priminsime, kad rūkyti negalima visose vaikų žaidimo aikštelėse, švietimo, gydymo, socialinę paramą teikiančių įstaigų teritorijose, autobusų laukimo aikštelėse, paplūdimiuose tam neskirtose vietose, namų bendro naudojimo patalpose, t. y. laiptinėse. Neleistinoje vietoje rūkantis žmogus gali būti pakviestas į VTS ir jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Beje ketinama uždrausti rūkyti ir balkonuose, jau derinamas Vyriausybės projektas, kuriuo bus keičiamas Tabako kontrolės įstatymas ir griežtinami rūkymo draudimai.
Grįžę iš reido valstybės tarnautojai turi įforminti visus užfiksuotus pažeidimus, surašyti patikrinimo aktus. Vėliau asmenys, padarę pažeidimus, kurie negalėjo vietoje būti traukiami baudžiamojo atsakomybėn, kviečiami atvykti į skyrių. Kitą dieną jiems išsiunčiamas reikalavimas susitvarkyti teritoriją, jei pažeidimas buvo susijęs su tuo, duodant labai trumpą trijų dienų terminą.
Reikalavimai gali būti išsiųsti daugiabučių namų administratoriams, prisiėmusiems pareigą tvarkyti teritorijas, privačiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nepaklusimo atveju jie traukiami administracinėn atsakomybėn. Skyriaus vedėja kasdien peržiūri aktus, daromos išvados, ar intensyviai buvo kontroliuojama ir kt. Jos manymu, skyrius dirba intensyviai.
Reikalavimas susitvarkyti efektyvesnis
2018 metais užfiksuota 412 atsakomybės atvejų miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo srityje, t. y. dvigubai daugiau nei 2017-aisiais. Visi asmenys buvo arba traukiami atsakomybėn, arba gavo reikalavimą sutvarkyti teritoriją ir pašalinti pažeidimą. Beje, šiemet jau užfiksuoti 136 tokie atvejai.
"Protokolo rašymas daugiau kainuoja. Būtina kviesti asmenį raštu, nes kviečiant telefonu nėra įrodymo. Rašto siuntimas kainuoja, nes pašto paslaugos labai brangios. Be to, tai neefektyvu, nes duoda mažesnį rezultatą nei reikalavimas susitvarkyti. Šis veikia labai efektyviai. Nuvažiuojame po trijų dienų - viskas sutvarkyta. Ir žmonės mūsų nevadina lupikautojais. Tik tiek, kad patys nesusipranta susitvarkyti, reikia pareikalauti. Jeigu reikalavimas susitvarkyti teritoriją per tris dienas nevykdomas, turime teisę traukti asmenį atsakomybėn, tada jau baudos daug didesnės. Beje, be jokių išlygų protokolas rašomas KET taisyklių nesilaikymo, rinkliavos nemokėjimo atveju ", - aiškino K. Vintilaitė.
Žmonės galėtų būti aktyvesni
2018 metais buvo užfiksuoti 229 atvejai, kai dėl netvarkingos teritorijos prie atliekų konteinerių buvo sprendžiamas kaltų asmenų atsakomybės klausimas. Šiemet užfiksuoti jau 136 tokie atvejai.
Pasak K. Vintilaitės, konteinerių aikštelių tvarkymo procesai nėra sėkmingi. Pikta, kad teritorija aplink konteinerius teršiama didžiąja dalimi dėl to, kad į atvirą ir perpildytą konteinerį žmonės toliau krauna šiukšles, nors šalia stovi tuščias, tik reikia atidaryti dangtį.
Todėl krūvos atliekų atsiduria ant žemės, po jas naršo valkataujantys asmenys, dar prisideda paukščiai ir vėjas, tad šiukšlina tampa ne tik konteinerių aikštelė, bet ir gatvės, ir kiemai.
Toks procesas matomas centrinėje miesto dalyje.
Kitas dalykas, neuždaromi ir neperpildyti konteineriai, nors taisyklės to reikalauja. Tokiu atveju paukščiai ir vėjas turi galimybę teršti.
"Mūsų kontrolė intensyvi. Baudžiame ir atliekų vežėjus už grafikų nesilaikymą. Esant aktyviai kontrolei, žmonės po truputį keičiasi", - atsidūsta VTS vedėja.
Beje, ant kiekvieno konteinerio yra telefono numeris, kuriuo žmogus, eidamas pro šalį ir pastebėjęs netvarką, gali paskambinti į vežėjo būstinę ir pranešti apie perpildytus konteinerius. K. Vintilaitė mano, kad, jeigu žmonės skambintų, konteineriai būtų ištuštinami dažniau. "Einu pro perpildytą tekstilės konteinerį, prie kurio sukrauta geriausių drabužių krūva. Lyja lietus. Nufotografuoju ir parėjusi namo skambinu. Kitą dieną konteineris buvo tuščias. Kartais tiek nedaug reikia. Labai norėčiau, kad gyventojai įsitrauktų į visą šitą reikalą. Visko mes su 15 žmonių didmiestyje aprėpti negalime, todėl esame dėkingi, kai talkinama teikiant informaciją ir mes galime operatyviai reaguoti", - sakė K. Vintilaitė.
Apleisti statiniai ir automobiliai
Dėl apleistų statinių pernai buvo surašyti 77 reikalavimai, o šiemet - 12. "Žinoma, mes tų statinių neprikelsime, bet reikalaujame bent aptvarkyti juos taip, kaip to reikalauja miesto tvarkymo ir švaros taisyklės. Jeigu nuo fasado krentančios liekanos teršia šaligatvį, jis turi būti nušluotas, visos pastato angos užsandarintos ir kt.
Didelė miesto šiukšlė - apleisti automobiliai, palikti viešosiose vietose ir neeksploatuojami. Deja, jų skaičius Klaipėdos mieste didėja. 2018 metais aptikti 296 tokie automobiliai, 2017 m. jų buvo 251.
Apleistiems automobiliams skiriama daug dėmesio, automobilio valdytojas gauna reikalavimą per 10 dienų patraukti savo automobilį. Jeigu nepaklūsta, gresia gana nemažos baudos nuo 70 iki 140 eurų. Antrą kartą nepaklusus baudos siekia nuo 140 iki 300 eurų. Pasak K. Vintilaitės, džiugina tai, kad iš tų 296 automobilių savininkų tik 15 nepakluso juos patraukti, su jais teko spręsti atsakomybės klausimą.
Paklausus, ar automobilių, važinėjančių miegamųjų rajonų takais, savininkai daro pažeidimą, K. Vintilaitė atsakė: "Važiavimo momentą kontroliuojame ne mes, o Kelių policija. Mes - statymo tvarką. Kai gauname skundų, kad automobiliai pastatyti ant šaligatvių, gyventojai negali su vaiko vežimėliu pravažiuoti, žmogus, turintis negalią, negali patekti į laiptinę, važiuojame į tuos miegamuosius kvartalus. Tačiau tų pažeidėjų reakcija į nuobaudas būna labai skausminga. Iš karto pasipila klausimai dėl vietos statyti automobilį nebuvimo. Žmogus mano, kad abu jo automobiliai turi stovėti prie jo namų, ir baigta."
Gyventojai erzinasi savaitgaliais
"Kol kas negalėčiau skųstis, kad mes neaprėpiame visų kontrolės sričių, tačiau, turėdami kiek daugiau žmonių, galėtume operatyviau reaguoti į žmonių skundus bet kuriuo metu, t. y. ir šventinėmis, ir poilsio dienomis, kai netvarkos mieste padaugėja. Po savaitgalio matome atvirus perpildytus šiukšlių konteinerius, išdrabstytas šiukšles, vėjo atskraidintas į kiemus polietileninius maišus ir kt.", - sako K. Vintilaitė.
VTS planavo dirbti ir savaitgaliais slankiuoju grafiku pamainomis. Manyta, kad taip būtų galima išvengti miesto gyventojų susierzinimo būtent savaitgaliais.
"Vilnius turi budėtojų dalį, dirbančią paromis. Labai norėtume ir mes, jeigu miesto Taryba pritars, baigti vykdyti savo programinius įsipareigojimus, turėti budėtojų dalį, kad pranešimai būtų registruojami visomis, net tik darbo dienomis ir operatyviai būtų reaguojama į didžiąją dalį pažeidimų. Tai leistų mums dirbti dar intensyviau. Kol kas to padaryti negalėjome, nes negavome galimybės priimti papildomų darbuotojų", - sakė K. Vintilaitė.
Ekskrementai - rimtas dalykas
Pasak K. Vintilaitės, gyvūnų laikymo taisyklių kontrolė yra labai intensyvi, reidai vyksta du kartus per savaitę. Prasidėjus pavasariui vyksta ir rytiniai patikrinimai nuo 7 val., kol dar žmonės nebūna išėję į darbą.
"Susidūrėme su dideliu netikėtumu - Skulptūrų parkas tapo šunų vedžiojimo aikštele. Gyvūnų laikymo taisyklių srityje netvarkos esama. Jeigu renkami ekskrementai, tai gyvūnas vedamas be pavadėlio. Laisvė gyvūnams duodama rytais, ko gero, tikintis, kad tuo metu niekas nekontroliuoja", - pasakojo K. Vintilaitė.
Dėl šunų ekskrementų nerinkimo, kaip ir dėl butuose paliktų lojančių šunų, drumsčiančių gyventojų ramybę, VTS gauna gana daug skundų. Ekskrementus privalu rinkti visur, kur tik šuo yra vedžiojamas, juo labiau daugiabučių kiemuose. Maišelį su jais reikia mesti į komunalinių atliekų konteinerį. Pasak VTS vadovės, jeigu pavyktų nutverti asmenį nesurinkimo momentu, jį galima perduoti Klaipėdos miesto Aplinkos kontrolės padaliniui. Tada jau būtų svarstomas žalos klausimas. "Pričiupti asmenys, įspėti susirinkti, paprastai paklūsta. Mat jeigu būtų keliamas žalos atlyginimo klausimas, gali tekti mokėti šimtus eurų siekiančią baudą."
Šunų ekskrementų nerinkimo atvejus gana sunku įrodyti. Tačiau, pasak K. Vintilaitės, gyventojai juos jau pradeda fotografuoti ir siunčia el. p. viesojitvarka@klaipeda. lt. Pastaruoju metu labai dažnai siunčiama ir filmuota medžiaga. Anot VTS vadovės, jeigu medžiagą atsiunčia ne anonimas, jeigu būna nuoroda į kaltininką, specialistai aplanko ir siuntėją, ir žmogų, nerenkantį savo šuns ekskrementų. Tačiau jeigu medžiagą siunčia anonimas, nėra nurodomas pažeidėjo butas, suprantama, VTS vėjo laukuose negaudo.
Šiemet - kačių šėrimo manija
Pasak VTS vedėjos, dabar prie šunų vedžiojimo problemos dar prisidėjo ir kačių. Nuo ankstyvo pavasario labai padaugėjo gyventojų skundų dėl jų, kas antrą dieną gaunama po kelis. Mat katės pastaruoju metu masiškai buriasi į tam tikras stovyklavietes tose vietose, kuriose atsiranda rūpestingų žmonių, sistemingai šeriančių kates, statančių joms namelius.
K. Vintilaitės teigimu, šerti kates ne tam nustatytose vietose draudžia gyvūnų laikymo taisyklės. VTS informaciją apie tokias vietas perduoda Miesto tvarkymo skyriui, kuris imasi kompetentingų veiksmų. "Kad ir kaip būtų, kiemuose žaidžia vaikai, tėvai baiminasi užkrečiamųjų ligų, infekcijos, tai rimti dalykai", - sako VTS vadovė.
VTS darbuotojai, padedami daugiabučių administratorių, gyventojų, bando nustatyti asmenis, šeriančius kates. "Kalbamės su tokiu žmogumi, aiškiname jam, kad tai yra taisyklių pažeidimas, nors jis tai daro iš geros širdies. Reikalaujame, kad toje vietoje neliktų būdelių, dubenėlių. Grįžtame patikrinti, ar susitvarkė. Paklūsta žmonės, bet tikrai šiemet apsėdo kačių šėrimo manija. Toks reiškinys jau darosi dažnas, anksčiau būdavo tik pavieniai atvejai", - pasakojo Savivaldybės atstovė.
Kitas dalykas, Klaipėdoje neretai žmonės iš balkonų mėto maistą kirams. Jie irgi įpranta atskristi būtent į tą vietą, kelia triukšmą, tad gyventojai, turintis mažų vaikų, nepatenkinti. Beje, prie kačių šėryklų irgi pradeda būriuotis paukščiai. Jie išdrabsto šiukšles prie konteinerių, apdergia žmonių skalbinius ir kt.
Draudimo šerti paukščius nėra nė vienose miesto Tarybos patvirtintose taisyklėse. "Kai ateina metas tobulinti taisykles, mes, turėdami sąrašą naujų mieste vyraujančių reiškinių, siūlome juos vertinti kaip pažeidimus. Gal reikėtų siūlyti ir šitą, nes, vienaip ar kitaip, paukščių šėrimas piktina žmones, kirai teršia aplinką, balkonus, kiemus ir pan.", - sakė K. Vintilaitė.
Išmalda maistu toleruotina
Pasak K. Vintilaitės, kai buvo nuspręsta drausti duoti išmaldą pinigais jos prašantiems asmenims, kad nebūtų skatinamas asocialus gyvenimas, buvo bandoma bausti ir prašančiuosius, ir duodančiuosius. "Tas draudimas galioja ir dabar, bet nubaustų asmenų neturime. Elgetaujančiųjų prie prekybos centrų dabar nepastebime. Tikrinimo aktuose neradau užfiksuotų tokių dalykų. Dabar dažniausiai elgetaujama prie bažnyčių. Tokius asmenis mes įspėjama, kad tai draudžiama daryti. Pastebėjau, kad kai kurie žmonės išmaldą duoda maistu. Tai toleruotinas dalykas", - sako VTS vedėja.
Juntamas kontrolės buvimas
Kristina VINTILAITĖ, Viešosios tvarkos skyriaus vedėja
Didžioji miesto dalis tvarkosi labai neblogai. Net daugiabučių kvartaluose reta teritorija būna neaptvarkyta tam tikro sezono metu. Manau, taip yra todėl, kad visame mieste juntamas kontrolės buvimas.
Pradėjusi dirbti radau patvirtintą begalę taisyklių, bet nebuvo rimto kontrolės mechanizmo ir tam skirto skyriaus. Miesto Tarybai pritarus skyriaus parengtai programai jis augo.
Vilniečius sudomino mūsų kovos su grafiti srityje patirtis. Nusprendėme netoleruoti tokių dalykų ir bendradarbiavome su policija. Buvo išaiškintos kelios grafitininkų grupės, viešojoje erdvėje paskelbta, kad dirba sutelktos pajėgos.
Dar reikėtų galimybės dirbti prevencinė darbą. Jis leistų formuoti draugiškus santykius su didžiąja miesto gyventojų dalimi per bendruomenes, seniūnaičius. Iš įvairių žinybų atsižvelgdami į interesus formuotumėme kolegialų visuomeninį organą, kuriam vadovautų valstybės tarnautojas prevencininkas. Būtų dirbama ir jaunimo nusikalstamumo srityje, su asocialais. Policija turi Prevencijos skyrių. Savivaldybė finansuoja policijos vykdomas prevencines programas. Jau kalbama apie tai, kad ši sritis turi būti perduodama savivaldybėms. Galėtume tam pasiruošti iš anksto.
Akcija "Darom"
Miesto tvarkymo skyrius nuo balandžio 9 d. paskelbė švaros mėnesį. Viešosios tvarkos skyrius iš dalies atsakingas už akcijos "Darom" organizavimą Klaipėdos mieste, kuri vyks balandžio 27 d. Bus tvarkoma daugiau kaip 50 teritorijų. Daugiausia tai viešosios erdvės.
Norintieji prisidėti prie miesto apleistų teritorijų ar savo aplinkos tvarkymo turėtų registruotis Savivaldybės interneto svetainėje klaipeda.lt. Bus dalinamos pirštinės, maišai, šiukšlės bus išvežamos iš miesto. Pernai smulkių šiukšlių buvo surinkta daugiau kaip 100 tonų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą