Klaipėdoje prisikelia pastatai vaiduokliai

Šį mėnesį nuspręsta skirti dalinį finansavimą verslininkui, kuris ėmėsi dešimtmečius buvusio apleisto, XIX a. statyto Dujų fabriko saugyklų komplekso restauracijos. Ateityje objektas turėtų tapti senovinių automobilių muziejumi.

Kompleksą valdančiai Augustino Jankevičiaus individualiai įmonei iš miesto biudžeto atseikėta per 97 tūkst. eurų.

„Paveldosauginio objekto savininkas iš pradžių turi už savo lėšas pradėti tvarkybos darbus. Vėliau, pateikus dokumentus, savivaldybė gali finansuoti iki 50 proc. atliktų darbų sąmatos. Dujų fabriko atvejis – pirmoji kregždė, tačiau norinčių pasinaudoti parama yra labai daug. Procedūros nelengvos, tenka įveikti daug biurokratinių kliūčių. Remti tokias iniciatyvas merija planuoja ir kitąmet, tad viliamės, kad mieste vienas po kito pradės atgimti garsiausi pastatai vaiduokliai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Bus muziejus

Prie Skulptūrų parko stovinčios buvusio Dujų fabriko komplekso liekanos badė akis ne vieną dešimtmetį. Prieškariu visą architektūrinį ansamblį sudarė 28 statiniai, kuriuose iš akmens anglių buvo gaminamos dujos, taip pat derva, o nuo XX a. pr. – amoniakinis vanduo, benzolas, selteris.

Dabar likę tik 3 pastatai. Juos visus planuojama pamažu sutvarkyti. Komplekso prikėlimu užsiima VšĮ fondas „Augustus“.

Klaipėdos merijoje sudaryta darbo grupė šią savaitę patvirtino galutinę atliktų darbų sąmatą ir pritarė, kad būtų skirtas finansavimas A. Jankevičiaus individualiai įmonei (64 500 eurų – antros dujų saugyklos pastatui tvarkyti, 32 836 eurai – pirmos).

„Lietuvos žinių“ kalbintas A. Jankevičius patvirtino, kad ateityje buvusio Dujų fabriko vietoje planuojama įkurti Technikos edukacijos parką, įrengti senovinių automobilių ekspoziciją. „Esu kolekcininkas. Apie būsimą projektą kalbėti dar anksti, vyksta projektavimo darbai. Galiu pasakyti tik tiek, kad bus labai gražu“, – sakė jis.

Verslininkas nenorėjo detaliau papasakoti, kokie ir kam priklausantys senoviniai automobiliai būtų eksponuojami, tačiau žinoma, kad pats A. Jankevičius tokių turi. Jo garaže laikomas seniausias Lietuvoje, 100 metų amerikietiškas elektromobilis „Rauch & Lang B 26“. Tokių registruotų modelių pasaulyje – vos penki. Europoje – vos vienas. Gerai įkrautas 1918 metų gamybos vairalazde valdomas elektromobilis nurieda apie 120 kilometrų. Didžiausias jo greitis – 35 kilometrai per valandą.

Pralaužti ledai

Dujų fabriko sutvarkymo sėkmė turėtų įkvėpti kitus apleistų, vaiduokliais vadinamų paveldosauginių pastatų savininkus. Pagal šių metų pradžioje patvirtintą tvarką, Klaipėdos miesto savivaldybės skiriamų lėšų dalis projekto arba atskiro etapo įgyvendinimui sudaro iki 50 proc. jo sąmatinės vertės (medinės ir fachverko konstrukcijos objektų tvarkybos darbams – iki 70 proc.), tačiau ne daugiau kaip 70 tūkst. eurų.

„Šių metų biudžete tokiai paramai buvo numatyta 100 tūkst. eurų. Panaši suma bus rezervuota ir tvirtinant 2019-ųjų biudžetą. Dėl dalinės paramos sulaukiame daug verslininkų skambučių, tačiau šiemet tik A. Jankevičiaus įmonė pateikė visus reikiamus dokumentus. Kitus atbaido tai, kad biurokratijos yra išties labai daug, nes kalbame apie paveldo objektus, kuriems galioja specifiniai reikalavimai. Kiti pastatų savininkai pageidauja, kad pinigai būtų mokami iš anksto. Dar kiti nori, kad būtų kompensuojama visa suma“, – niuansus dėstė A. Velykienė.

Tačiau taisyklės yra vienodos visiems: paveldosauginių objektų savininkai patys savo lėšomis turi pradėti tvarkyti arba sutvarkyti objektą ir tik paskui tikėtis paramos.

Skaudulių yra

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog merijos pradėta taikyti paramos sistema yra gelbėjimosi ratas.

„Ne Klaipėda pirma sugalvojo tokią tvarką. Kauniečiai, jei neklystu, buvo pionieriai ir jiems puikiai sekasi. Džiugu, kad ir mūsų miestas seka tomis pėdomis. Šiauliai taip pat planuoja sukurti kompensavimo mechanizmą. Buvusio Dujų fabriko pastatai išties buvo tikra votis, bet prisikels naujam gyvenimui. Jau dabar didžioji saugykla turi stogą, sutvarkytos sienos, nugriautas buvęs sovietinis prielipas, atkurta aštuonkampė mažosios saugyklos forma“, – sakė jis.

L. Kavaliauskas Dujų fabriko kompleksą įvardijo kaip vieną iš trijų didžiausių istorinės Klaipėdos dalies ir senamiesčio skaudulių.

„Vienas jų – 1890 metais statytas spirito-alaus gamyklos statinių kompleksas su alaus daryklos pastatu. Šį objektą taip pat valdo verslininkai, jie jau ėmėsi darbų. Statomas sveikatingumo kompleksas, visuomenės reikmėms bus pritaikytas ir pats bravoro pastatas. Kiek žinau, kol kas dėl paramos į meriją nebuvo kreiptasi, matyt, projektas bus vystomas artimiausioje ateityje. Tad ir šis garsusis vaiduoklis atgims“, – kalbėjo paveldosaugininkas.

Daug sudėtingesnė situacija – dėl didžiulio (apie 5 tūkst. kv. m ploto) raudonų plytų neogotikinio komplekso (Jūros g. 1). Kultūros paveldo registre jis įvardijamas kaip teismo rūmų ir kalėjimo pastatas, kurio ištakos siekia 1857 metus.

Objektas perduotas Turto bankui, šis nuo 2015 metų viešuosiuose aukcionuose taip ir nesugebėjo komplekso parduoti. Paveldosauginiai pastatai nyksta, juose įsikūrė benamiai, būta kelių gaisrų. Perimti buvusį kalėjimą nori uostamiesčio savivaldybė, jame ji regi unikalią erdvę menininkams. Savo ruožtu Teisingumo ministerija svarsto į nenaudojamas patalpas, jas restauravus, perkelti Klaipėdos teismus. Kol vyksta toks katės ir pelės žaidimas, pastatai toliau bado akis.

Šiuo metu Klaipėdoje yra per 160 valstybės saugomų kultūros paveldo objektų, dar apie 70 yra įtraukti į savivaldybės saugomų objektų sąrašą.