Žygiavo Klaipėdos įgulos kariai, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams buvo padėta gėlių, jie pagerbti tylos minute ir salvių šūviais. Garbės sargyboje stovėjo kariai su Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis. Karinių jūrų pajėgų orkestras ir choras "Aukuras" atliko dainą "Lietuvininkais esame mes gimę", Lietuvos Respublikos himną giedojo visi susirinkusieji.
Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvininkų bendrijos pirmininė Edita Baranauskienė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, kariai, jaunieji šauliai, klaipėdiečiai ir svečiai.
Susirinkusiuosius su švente pasveikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pasidžiaugė, kad kasmet stiprėja suvokimas, kad Sausio 15-oji yra ne tik Klaipėdos krašto, bet visos šalies šventė, verta deramos pagarbos. Meras pažymėjo, kad bėgantys metai slopina istorikų, politologų diskusijas, kas įvyko 1923-ųjų sausio 15-ąją: prijungimas, sukilimas ar kita, tačiau "stiprėja šio įvykio rezultato ir prasmės suvokimas, kad didžiausia vertybė yra tai, jos esame vieningos valstybės dalis ir turime galimybę būti darnia, drąsia, vieninga šalimi. Dažnai pamirštame tai ir priimame kaip duotybę, tačiau turime suvokti ir savo atsakomybę, kad mūsų vaikai gyventų vieningoje valstybėje", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Klaipėdos krašto prijungimo šventę pagerbti atvykęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis akcentavo ne tik Klaipėdos uosto, Klaipėdos krašto kultūros svarbą Lietuvai, bet ir savanorių vaidmenį kovose dėl Lietuvos. "Lietuviai niekada neprarado vilties atkurti savo valstybingumą, to siekė visų sukilimų prieš pavergėjus savanoriai - 1831 ir 1863 m., taip pat savanoriai sunkiose kovose su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais 1918 m. Savanoriai ir dabar yra labai svarbi krašto kariuomenės dalis", - sakė krašto apsaugos ministras.
Lietuvininkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė priminė, kad "mažlietuvių siekiai prisijungti prie Didžiosios Lietuvos nebuvo materialūs. Jie norėjo, kad šiame krašte galėtų lietuviškai kalbėti, kad vaikai mokyklose galėtų mokytis lietuviškai, nes kraštas per 700 metų buvo nutautintas. 1918 metais Tilžėje buvo pasirašytas Tilžės aktas, kuriame buvo įrašyta, kad mes, lietuviai, šiame krašte esame dauguomenė. Tai ir suteikė teisę Mažajai Lietuvai jungtis, prie ko nori. Nuo 1918 iki 1923-ųjų diplomatinį darbą atliko daugiausiai mažlietuviai. Mes neturėjome lietuviškos kariuomenės, tačiau prisidėjome širdimi", - Mažosios Lietuvos gyventojų vardu kalbėjo E. Barauskienė.
Kartu su 1923 m. Sausio15-osios įvykių paminėjimu prie paminklo žuvusiesiems įvyko ir naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos inauguracija - kuopos vadui iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė - kuopos atpažinimo ženklas.
Šiemet tai pirmoji naujai įkurta Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa, kuri bus dislokuota Klaipėdos mieste.
Žuvusiųjų pagerbimo ceremonijos prie paminklo 1923 m. sukilimo dalyviams nuotraukų galeriją galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą.
1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šio sukilimo metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungta prie Lietuvos Respublikos.
Teatro aikštėje, prie buvusios prancūzų prefektūros, sausio Klaipėdos karybos istorijos klubas tradiciškai surengė teatralizuotą įvykį "Prefeketūros šturmas", kurio metu atkurti 1923-ųjų sausio 15-osios įvykiai. Šiais metais šturmo naujovė buvo tai, jog sukilėlių gretas papildė žvalgas su tam laikmečiui būdingu motociklu ir unikaliomis, Klaipėdos istorijos karybos klubo vadovo Egidijaus Kazlauskio atkurtomis Klaipėdos krašto savivaldos policijos aprangomis.
Teatralizuotos šventės „Prefektūros šturmas“ nuotraukų galeriją galima peržiūrėti paspaudus šią nuorodą.
17 val. prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ miestiečiai dalyvavo sukilimo dalyvių atminimui skirtoje žvakelių uždegimo akcijoje „Vienybės laiptai“, o 19.30 val. šventę vainikuos šventiniai saliutai. Juos stebėti klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami nuo paminklo vieningai Lietuvai ir Biržos tilto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą