Pašnekovai mato ir riziką, kad Vyriausybė gali pasiduoti populizmui, bet vis dar vyrauja optimizmas, jog Vyriausybės programoje užsibrėžti tikslai bus įgyvendinti. Tiesa, laikas bėga ir konkrečių rezultatų bus pareikalauta jau netrukus.
Praėjusią savaitę socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė peržengė 100 dienų ribą, kuri, pagal nerašytą taisyklę, atveria burnas kritikams. Tiesa, kol kas bent jau Klaipėdoje daug priekaištų naujoji valdžia nesulaukia, o optimistų, kad pavyks išspręsti įsisenėjusias problemas, - netrūksta.
„100 veiklos dienų yra nedidelis laiko tarpas. Kol kas galime vertinti tik Vyriausybės programą. Planai švietimo srityje nuteikia pozityviai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Jis išskiria Vyriausybės planus dėl dėstytojų atlyginimų augimo, taip pat akcentuoja regioninės politikos svarbą.
„Jei žiūrėtume į praėjusias kadencijas, tai visas dėmesys buvo sutelktas į sostinę. Tačiau Lietuva yra bendra, ne vien Vilnius. Esame regioninis mokslo židinys, todėl tikimės supratimo ir konkrečių spendimų“, - sako A. Razbadauskas.
Anot jo, Seimo pavasario sesija ir turi parodyti, kaip bus įgyvendinti Vyriausybės programoje numatyti uždaviniai.
Nauja ministerija
Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė Jolanta Girdvainė sako, kad būtent planai steigti naują Regionų ministeriją verslui šiuo metu kelia daug neatsakytų klausimų.
„Yra daug neaiškumų, kokios funkcijos būtų perduotos naujajai ministerijai. Girdime, kad ir tradicinės ministerijos ne su visais funkcijų perskirstymo planais sutinka. Labai trūksta aiškumo šiuo klausimu“, - pažymi J. Girdvainė.
Anot jos, yra kelios rizikos, susijusios su planuojama Regionų ministerija. Pirmiausia, ar nepadidės biurokratinė našta, ar nesulėtės sprendimų priėmimo greitis. Taip pat neaišku, kaip naujoji ministerija paveiks valstybės finansuojamų projektų įgyvendinimą, ar lėšos pasieks regionus.
Anot J. Girdvainės, Klaipėdos pramonininkai aktyviai dalyvauja Lietuvos pramonininkų asociacijos diskusijose, kur vienas svarbiausių klausimų - mokesčių reforma.
„Pradžioje buvo žadėta, kad kardinalių permainų mokesčių srityje nebus“, - primena Jolanta Girdvainė.
Dabar gi viešojoje erdvėje siūlomi mokesčių pakeitimai atrodo gali būti radikalesni, nei tikėjosi verslas.
Todėl net 76 verslo atstovus vienijančios organizacijos pabrėžia, kad, nepaisydami ankstesnių pažadų tartis su verslo bendruomene, valdantieji nelinkę įsiklausyti į esminius ekonominius argumentus ir siekia įgyvendinti mokesčių reformą, kuri gali smarkiai susilpninti Lietuvos investicinę aplinką bei ekonomikos augimą.
Verslas palaiko visuotinio NT mokesčio įvedimą bei PVM padidinimą 1 procentiniu punktu, o papildomos lėšos turėtų būti nukreipiamos išskirtinai šalies gynybai. Taip pat karšto apsaugai siūloma papildomai lėšų rasti ne didinat kitus mokesčius, o taupant ir efektyviau valdant finansus.
Dviprasmiška mokesčių reforma
Klaipėdos universiteto politologas Jeroslav Dvorak „Vakarų ekspresui“ sakė, kad dabartinė Vyriausybė dėl karo Ukrainoje pateikia save didvyriškumo fone.
„Plėtojamas grėsmės Lietuvai naratyvas. Krašto apsaugos ministerija ėmėsi iniciatyvos, tęsia ankstesnio ministro Lauryno Kasčiūno veiklą siekdama sustiprinti gynybą, megzti ryšius, plėtoti mūsų gynybos pramonę“, - sako J. Dvorak.
Anot jo, dabartinė Vyriausybė ir mokesčių reformą pateikia kaip būdą finansuoti krašto apsaugą, tačiau jis mato grėsmes, kad dalis lėšų gali būti nukreipta į atskirų socialinių grupių problemų sprendimą.
Anot J. Dvorak, mokesčių reformos buvo planuojamos dar ankstesnėje Vyriausybėje, tačiau tai buvo siejama su galimybe Lietuvai gauti Europos Sąjungos RRF lėšas. Todėl šiandien kyla klausimas, ar tikrai dabartinės valdžios inicijuojama mokesčių reforma yra nukreipta vien į gynybos didinimą, ar tai yra siekis kartu gauti ES pinigus.
Populizmas?
J. Dvorak akcentuoja, kad vieni pirmųjų dabartinės Vyriausybės darbų buvo skirti pasiekti greitam efektui visuomenėje.
„Pirmiausia tas pažadas dėl pensijų antros pakopos reformos. Taip pat kriterijų keitimas mažosioms mokykloms regionuose, kad jos nebūtų uždaromos. Sprendimai dėl visuomeninio ir garantinio elektros tiekimo“, - vardina politologas.
Pasak J. Dvorak, ankstesnių metų socialdemokratų vadovaujamų vyriausybių pavyzdys rodo, kad nors sprendimai kažką finansiškai kompensuoti žmonėms priimami operatyviai, tačiau faktiškai jų įgyvendinimas užtrunka iki artimiausių rinkimų laikotarpio. Taip siekiama daryti įtaką rinkėjams. Todėl prognozuojama, kad ir dabartinė Vyriausybė eis panašiu keliu.
Tiesa, pats politologas pripažįsta, kad šių metų biudžetas parengtas dar konservatorių ir liberalų valdžios ir didelių galimybių jį koreguoti naujasis Seimas neturėjo.
Demografijos problema
J. Dvorak kol kas nemato dabartinės Vyriausybės pastangų spręsti demografinę krizę. Neužtenka tik šiek tiek padidinti vaiko pinigus.
Politologas akcentuoja, kad Vyriausybė linkusi pridengti demografines Lietuvos problemas augančiu imigrantų skaičiumi.
Jis pasigenda fundamentalių priemonių, kurios būtų orientuotos į paramą šeimai ar gimstamumo skatinimą.
„Didžiulis skaudulys, kur iš karto Vyriausybė turėjo reaguoti, tai yra “Teltonikos„ kaltinimai dėl didžiulės biurokratijos“, - sako KU profesorius.
Anot jo, tai, kad buvo sudaryta komisija dėl perteklinių reikalavimų verslui šalinimo, nėra nieko naujo. Tiesiog anksčiau tai buvo vadinama Saulėlydžio komisija.
„Tiesa, tas įtraukimas į komisijos darbą visų šalies ministerijų atrodo kiek novarotiškas, nes ankstesnė Lietuvos patirtis parodė, kad kai biurokratai atsisėda į tokias komisijas, tai vargu ar jie išsprendžia kažkokias problemas. Dažniausiai tos iniciatyvos kažkur užstrigdavo“, - sako J. Dvorak.
Taip pat jam daug klausimų kelia delsimas kurti Regionų ministeriją.
„Laikas bėga, ministeriją reikėtų jau artimiausiu metu įkurti. Praktiškai reikia įkurti naują ministeriją, nes dabar už šiuos klausimus atsakingas tik vienas skyrius Vidaus reikalų ministerijoje“, - teigia J. Dvorak.
Didžiulė biurokratija
Klaipėdos UAB „Benko servisas“ vadovas Sigitas Ambrazevičius taip pat antrina politologui, kad viena didžiausių verslo problemų Lietuvoje yra biurokratija.
Jis įsitikinęs, kad didžiosios įmonės dar kažkiek efektyviau gali su ja kovoti, turi daugiau svertų, o štai smulkiajam verslui tai tampa sunkiai įveikiamomis kliūtimis.
„Konkretus pavyzdys - mažosios energijos gamybos įmonės, jau veikiančios nedidelės saulės ir vėjo elektrinės. Reikia pakeisti savininką, sutvarkyti kitus dokumentus. Atrodo, tai galėtų būti sprendžiama vienu mygtuko paspaudimu, bet skęstame biurokratijos gniaužtuose, tam reikia net samdyti atskirą įmonę“, - sako S. Ambrazevičius.
Anot jo, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, ESO, tai institucijos, kurių darbo principai nukreipti ne padėti, o, atrodo, kad siekis yra verslą išstumti iš Lietuvos.
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas sako, kad seka ir gali vertinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbą.
„Žiūrime, jaučiamas daug žadantis pozityvumas, energija, nusiteikimas. Yra parengtas geras priemonių planas. Buvome pateikę ir LEZ veiklai aktualių siūlymų. Į juos buvo atsižvelgta“, - optimizmo nestokoja E. Kiudulas.
Jis tikisi, kad su tokia energija ministerija ir įgyvendins paruoštą planą. Nemažai plane numatytų priemonių yra ilgalaikės, tačiau kai kurie sprendimai dėl verslo aplinkos gerinimo jau turėtų pradėti veikti po kelių mėnesių.
Dėmesys uostui
Naujuoju Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentu praėjusią savaitę išrinktas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus teigia, kad jaučia naujosios Vyriausybės dėmesį uostui ir transporto sektoriaus problemoms.
„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje problemų yra daugiau nei įprastai. Džiugu, kad Vyriausybės, Susisiekimo ministerijos vadovai, Seimo Jūrinių reikalų komisijos nariai jau spėjo apsilankyti jūrų uoste“, - sakė L. Rimkus.
Perėmęs asociacijos vairą, L. Rimkus tvirtai nusiteikęs tęsti darbą sprendžiant uosto kompanijoms aktualius klausimus bei siekiant užtikrinti palankias sąlygas jų veiklai.
Panašu, kad ir naujoji Vyriausybė taip pat supranta vienintelio Lietuvos jūrų uosto svarbą šalies ateičiai ir gerovei.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą