>Vakar, kovo 16 d., buvo minima pasaulyje unikali Knygnešio diena, skirta pagerbti knygnešius, lietuvių kalbos draudimo metais platinusius lietuviškas knygas. Kovo 16-oji pasirinkta, nes tai - Jurgio Bielinio, ryškiausio lietuvio knygnešio, gimimo diena.
Skaičiuojama, kad 1891-1893 m. vien tik Lietuvos ir Mažosios Lietuvos sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. - 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos tos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje. Tačiau, nepaisant didelio konfiskuojamų spaudinių skaičiaus, jų vis nepaliaujamai daugėjo. Šiandien leidinių kiekvienoje bibliotekoje - tūkstančiai, šimtai tūkstančių, tik jie ne visuomet sulaukia savo skaitytojo - dažniausiai tiesiog trūksta reklamos.
Didelė atsakomybė
Klaipėdos leidyklos "Libra Memelensis" vadovas Kęstutis Demereckas sakė, kad, atsižvelgus į galimybes, Klaipėdoje išleidžiama nemažai knygų - daugiau negu Kaune.
"Tik Vilnius mus lenkia, tačiau Klaipėda turi senas knygų leidybos tradicijas - Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas buvo pagrindiniai Lietuvos švietėjai, nuo Mažvydo laikų knyga ėjo į Lietuvą iš šito krašto. Knygų leidyba apskritai yra kultūros reiškinys, iš kurio didelio pelno neturėsi - tai kultūrinis darbas, o jeigu sugebi paskleisti savo idėjas, įtikinti, kad reikia kokios nors knygos, ir gauni tam lėšų iš kokių nors rėmėjų, tikrai smagu pamatyti tą knygą jau išleistą", - pasakojo K. Demereckas.
Pašnekovo nuomone, literatūrinė leidyba Klaipėdoje yra labai "užspausta" - esą pinigai lengviau atiduodami vienadieniams projektams, parodoms, negu skiriami išleisti knygą, pagerbti kokį nors autorių publikuojant jo kūrybą. Dėl to trūksta klaipėdiečių rašytojų, poetų leidinių.
"Libra Memelensis" netrukus švęs savo veiklos 25-metį ir, pasak K. Demerecko, tai ta riba, kai leidyklai lyg ir reikėtų mažinti puslapių apimtis. Vis dėlto stengiamasi orientuotis į kokybiškus leidinius, turinčius išliekamąją vertę, iš kurių galima mokytis. Pavyzdžiui, neseniai buvo išleistas įmonės "Bega" 25-mečiui skirtas leidinys, studija, kurioje telpa ir nemaža dalis Klaipėdos pramonės istorijos, Klaipėdos uosto pradžia.
"Visi galvoja, kad leidyba yra labai paprastas dalykas - parašei, į knygą sudėjai ir viskas. Bet esi atsakingas už kiekvieną žodį, kiekvieną raidę, faktus, pateikiamą informaciją. Paskutiniu metu matau, kad, nepastebėjus kokios nors klaidos, ji po to visur išplinta. Tai yra baisiausias dalykas - kai dirbama neatsakingai. Leidėjo darbas yra labai sunkus", - akcentavo K. Demereckas.
Leidėjas džiaugėsi, kad pernai buvo išleistas antrasis Klaipėdos vaizdų albumo leidimas, išverstas į vokiečių kalbą. Jis buvo pristatytas ir Vokietijoje vykusioje didžiulėje knygų mugėje. Vis dėlto lietuviškoji knygų mugė Vilniuje mažiesiems leidėjams neįkandama.
"Vienas kvadratinis metras ten kainuoja tiek, kad mums reikia dirbti visą dieną, jog už tą metrą sumokėtume. Turėtų būti visai kitaip. Turėtų miestas būti suinteresuotas, pavyzdžiui, nupirktų plotą, kad leidyklos važiuotų, garsintų miestą, visos Klaipėdos leidyklos susiburtų ir atstovautų miestui. Bet taip nėra. Tas pats ir vykstant į muges užsienyje", - apgailestavo K. Demereckas.
Autorius - kvailio vietoje?
"Eglės" leidyklos vadovas Antanas Stanevičius laikosi nuomonės, kad knygų leidyba, spausdinimas, poligrafija yra pirmaujanti Lietuvoje šaka, kuri yra daugiausiai pasiekusi.
"Knygų tematinė įvairovė yra milžiniška - lietuvių ir užsienio autorių vertimų spektras yra nepaprastai platus. Tačiau rinka yra labai prisodrinta ir problema yra ta, kad rinka yra labai maža. Lietuviškai skaitančių žmonių yra nedaug ir jų vis mažėja. Atsiranda toks konfliktas tarp tos milžiniškos ir labai geros pasiūlos ir pirkėjų stokos", - dėmesį į problemą atkreipė A. Stanevičius.
Pasak leidėjo, leidybai reikalingos medžiagos, pavyzdžiui, popierius, drobė, dažai, plokštės, negaminamos Lietuvoje, tad atsivežamos priemonės kelia ir knygos kainą. Tokioje situacijoje, A. Stanevičiaus teigimu, autorius atsiduria kvailio vietoje, nes jis be to, kad sukuria kūrinį, turi rūpintis ir išleidimo finansavimu, kartais - ir knygos platinimu.
"Apie honorarą autoriui, jeigu nėra galingų rėmėjų, o knygos biudžetas yra mažas, nėra ką ir kalbėti. Lietuvoje honorarą gauna dalis didžiųjų leidyklų autorių, bet tie honorarai yra kuklūs, simboliniai ir tikrai neatitinka vertės, kurią autoriai sukuria", - nuomonę išsakė A. Stanevičius.
PASIRINKIMAS. Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos darbuotojos sako, kad stengiamasi patenkinti visų skaitytojų poreikius. Virginijos SAMULIONYTĖS nuotr.
"Eglės" leidyklos vadovas mano, kad kvailiu tampa ir pats leidėjas, kuris "mūčijasi" kartu su autoriumi, rengia, spausdina, pateikia leidinį. Tai esą primena situaciją, kai scenoje yra daugiau orkestro atlikėjų nei salėje klausytojų. Be to, Lietuvoje užregistruota labai daug leidyklų, jos dėl tokios situacijos, pašnekovo nuomone, sproginėja kaip pakaitinti kaštonai.
"Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje gyventų 10 milijonų žmonių, mes visai kitaip kvėpuotume. Priklausau Lietuvos mažųjų ir vidutinių leidėjų asociacijai, kuri Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje rengia knygų muges. Kalbu ne vien apie save, bet ir apie kitus - padėtis kitose leidyklose panaši. Būkim atviri - mūsų didžioji tautos dalis gyvena skurde ir jeigu ji turi rinktis, ar knygą, ar varškę, sviestą pirkti, ji pasirinks maistą, - kalbėjo A. Stanevičius.
- Visai netoli "Vakarų ekspreso" redakcijos yra knygynas. Jis buvo priverstas pusę patalpų atiduoti kavinei - sumažėjo lentynų skaičius, pačiam knygynui liko mažai vietos. Knygyno vedėjos Joanos kartą paklausiau, kodėl taip mažai parduoda "Eglės" leidyklos knygų. Ji, žemaitė, kartais tokia stačiokiška, sako: "Stok prie lango ir žiūrėk". Aš stoviu ir žiūriu. Paskui ji prieina ir klausia, ką matau. Sakau, nieko nematau... Jeigu niekas nepraeina gatve, kas gali užeiti į knygyną?"
Kaip vieną išeičių, kad knygos taptų lengviau prieinamos skaitytojams, A. Stanevičius mato leidiniams taikomo pridėtinės vertės mokesčio panaikinimą.
Norintys randa
Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos, turinčios net keliolika filialų visame mieste, direktoriaus pavaduotoja Eugenija Koveckienė sakė, kad stengiamasi patenkinti visų skaitytojų poreikius - turima ir grožinės literatūros, ir solidžių mokslinių, meno, technologijų, vaikiškų leidinių, gausus literatūros rusų kalba fondas.
"Gauname lėšų iš dviejų šaltinių, tad esame tikrai gerai apsirūpinę. Jeigu norite - rasite ir perskaitysite knygą. Jeigu ne viename, tai kitame filiale. Na, nebent knyga yra tuo metu "ant bangos", tada reikėtų palaukti eilėje", - šypsojosi E. Koveckienė.
Pašnekovės teigimu, skaitomiausiomis knygomis ne pirmus metus tampa populiarioji grožinė literatūra - meilės romanai, detektyvai. Tačiau E. Koveckienė atkreipė dėmesį į tai, kad antras pagal skaitomumą leidinys praėjusiais metais Klaipėdoje buvo "Literatūra ir menas", o populiariosios Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum" ketvirtoji dalis buvo penkta. Dažnai skaitomos saviugdos, psichologinės knygos.
"Labai daug įtakos turi reklama. Pavyzdžiui, jeigu ryte per televizijos laidą pristatoma kokia nors knyga, atėjus į darbą sistemoje iškart randame krūvą tos knygos rezervacijų", - sakė E. Koveckienė.
Vis dėlto, pasak direktoriaus pavaduotojos, biblioteka jau nebesiejama tik su knygomis - vyksta įvairūs edukaciniai renginiai, aktyviai naudojamasi elektroninėmis paslaugomis, o ateities planuose svarstoma galimybė išduoti ir elektronines knygas - kartu su skaityklėmis.
Kasdienė knygnešystė
Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Birutė Jakštienė juokavo, kad dabar biblioteka ne tik laukia, kad į ją ateitų skaitytojai, bet ir biblioteka eina į gatves. Pašnekovės džiaugėsi sėkmingai įgyvendinta iniciatyva, kai viešojo transporto stotelėse buvo įrengtos mainų lentynėlės, į kurias žmonės gali padėti ar pasiimti jau nebereikalingų knygų.
"Taip kiekvienas iš mūsų tampame savotišku šių dienų knygnešiu, kai dalinamės mums nebereikalingomis knygomis", - šypsojosi B. Jakštienė.
Net 36-erius metus Klaipėdos miesto viešojoje bibliotekoje dirbanti moteris atkreipė dėmesį, kad žmonės pradėjo daugiau keliauti ir dažniau ieško knygų apie šalis, kurias aplankė ar dar tik ruošiasi aplankyti.
"Buvo viena močiutė atėjusi, sako: "Trumpam buvau Danijoje, nelabai ką pamačiau, norėčiau paskaityti knygą apie Daniją, įtvirtinti įspūdžius." Taigi kelionių literatūra tikrai skaitoma. Labai skaitomos ir populiariausios Klaipėdos knygos rinkimuose nominuotos, laimėjusios knygos. Balsuodami žmonės pavarto, pasidomi, jeigu knyga krenta į akis, vėliau ją rezervuoja ir laukia eilėje, kad susipažintų su Klaipėdos leidėjų knygomis", - pasakojo B. Jakštienė.
Pavyzdžiui, leidyklos "Druka" išleista Jovitos Saulėnienės knyga "Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje" šiųmečiuose rinkimuose tapo ne tik populiariausia, bet ir gražiausia knyga. "Ne, neturime, yra skaitoma. Nebent paveiksliuką tos knygos galiu parodyti", - juokėsi bibliotekininkė.
B. Jakštienė apgailestavo, kad nemėgstamos lietuvių rašytojų knygos - jas daugiau skaito vyresnio amžiaus žmonės, o jaunesni mandagiai išsisuka, kad galbūt kitą kartą skaitys lietuvišką kūrinį.
"Siūlyčiau pasidomėti autoriais, kurie Lietuvoje skaitomi - Aldona Ruseckaitė, Agnė Žagrakalytė, Alvydas Šlepikas, Rimantas Kmita, Kristina Sabaliauskaitė..." - vardijo B. Jakštienė.
Beje, R. Kmita, kurio knyga "Pietinia kronikos" tapo geriausia praėjusių metų Lietuvos knyga, studijavo Klaipėdoje, o miesto viešosios bibliotekos skaitykloje knygas jam išduodavo ta pati B. Jakštienė. Bibliotekininkės kolegės juokauja, kad ji šitaip irgi prisidėjo prie rašytojo augimo.
SĄRAŠAS
Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos skaitomiausių 2017 m. leidinių šimtuke esančios lietuvių autorių knygos:
Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum IV"
Gendručio Morkūno "Vasara su Katšuniu"
Rūtos Šepetys "Tarp pilkų debesų"
Vytautės Žilinskaitės "Kelionė į Tandadriką"
Rimanto Kmitos "Pietinia kronikos"
Rūtos Šepetys "Druska jūrai"
Kęstučio Kasparavičiaus "Trumpos istorijos"
Alfonso Eidinto "Pūga prie Mėmelio: atvadavimo saga"
Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum III"
Roko Flick "Pradingę klajojančiame smėlyje: romanas apie senovės kuršius"
STATISTIKA
2016 m. išleista 3081 knyga lietuvių kalba (tai sudarė 94 proc. visų Lietuvoje išleistų leidinių) bei 191 knyga užsienio kalbomis. Daugiau kaip trečdalį knygų lietuvių kalba sudarė vertimai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą