Tikru nelegaliu sąvartynu jau tampa vikingų laikus menantis Purmalių piliakalnis, esantis šiaurinėje miesto dalyje prie kelio Klaipėda-Kretinga.
„Išties turime labai mažai kuršiškų paveldosauginių objektų Klaipėdos teritorijoje. O piliakalniai visai apleisti, apžėlę medžiais, krūmais, tad jei dar ir šiukšlės pilamos pirmąjį tūkstantmetį po Kristaus menančiame piliakalnyje, tai yra skandalas. Juk šis kuršiškas paveldas yra didmiesčio, Klaipėdos, teritorijoje, o ne kažkur gūdžiame kaime“, - LŽ pasipiktinęs komentavo archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.
Šiukšlių kalnai auga
Nors Klaipėdą 1252 m. pastačius Memelburgo pilį įkūrė Livonijos riterių ordinas, prieš jo invaziją dabartinio miesto teritorijose gyveno kuršiai. Jų pėdsakus mena ir uostamiestyje esantys du piliakalniai: Žardės ir Purmalių.
Pastarasis piliakalnis įsikūręs vaizdingoje, šlaituotoje į Danę įtekančio upeliuko Purmalės pakrantėje. Kaip ir dauguma kuršių pilių, taip ir Purmalių sunyko XIII a., krašte įsikūrus kalavijuočiams.
Šis piliakalnis yra paskelbtas valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektu, kaip ir greta esanti senovinė gyvenvietės vieta bei unikali vadinamoji Purmalių observatorija.
Piliakalnio pašonėje iki šiol yra tam tikra tvarka sudėtų tašytų akmenų aikštelė, vikingų laikais naudotas savotiškas alkas. Didoki akmenys sustatyti taip, kad būtų galima stebėti Saulę rytiniame dangaus skliaute ir pagal jos padėtį nustatyti kalendorines šventes.
Nepaisant to, kad šis archeologinis-istorinis kompleksas - akmenų stebykla - ne tik saugomas valstybės, bet ir įdomus visuomenei, dabar ši vietovė labiau primena dyką teritoriją - Purmalės slėnis aplink piliakalnį ir jo prieigos tiesiog nusėtos šiukšlėmis, buitinėmis atliekomis.
„Piliakalnis virsta nelegaliu sąvartynu. Kantrybės taurę perpildė neseniai aptiktas naujas šiukšlių kalnas tiesiog prie pat piliakalnio. Jei nesustabdysime šio proceso, ilgainiui ši archeologinė vertybė virs paprasčiausiu šiukšlynu“, - LŽ pasakojo klaipėdietis Tadas.
Jo tikinimu, atsakingos tarnybos turėtų imtis priemonių, kad kuršių piliakalniai būtų tinkamai prižiūrimi.
Trūksta informacijos
Istorikas J.Genys pripažino, kad situacija dėl kuršių piliakalnių Klaipėdoje išties nenormali. „Jau kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad žmonės savo šunis laidojo ant Žardės piliakalnio. Entuziastų dėka šis piliakalnis buvo aptvarkytas, o dabar girdžiu apie naują skandalą: Purmalių piliakalnio virtimą sąvartynu. Juk abu piliakalniai yra Klaipėdos miesto teritorijoje, tad kodėl atsakingos tarnybos, tvarkančios želdynus, gatves, skverus, archeologinius paminklus palieka nuošalyje?“ – stebėjosi jis.
J.Genio manymu, būtina susirūpinti ir aiškesniu Purmalių piliakalnio vizualiniu pažymėjimu, nes dabar nudaužytas stulpas, bylojantis apie paveldo objektą, yra atokioje vietoje.
„Gal žmonės net nežino, kad čia piliakalnis? Manau, laikas paveldosaugininkams, archeologams, valdininkams apsvarstyti kuršiškojo paveldo situaciją Klaipėdoje ir kaip ją gerinti“, - siūlė jis.
Baudos - nemenkos
Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ teigė, kad piliakalnio teritorijos šiukšlinimas teisiškai prilygsta paveldosauginio objekto niokojimui.
„Bauda už tai žmogui – įspėjimas, arba piniginė sankcija nuo 500 iki 3000 litų. Be abejo, kartu su merija turime vykdyti tokių objektų priežiūrą, tačiau fiziškai neįmanoma kiekvieno aplankyti. Tai ypač pasakytina apie atokiau miesto esančius objektus, kurie, deja, šiukšlinami nuolat. Žinoma, po signalo apie prie Purmalių piliakalnio verčiamas šiukšles, reaguosime“, - teigė jis.
Klaipėdos merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška taip pat LŽ tikino, kad bus kreiptasi į atitinkamas valdiškas tarnybas dėl šiukšlių surinkimo ir jų išvežimo.
„Labai sunku žmones išmokyti kultūros. Pripažinsiu, kad negerai, jog vieniems seniausių paveldo objektų Klaipėdoje stokoja dėmesio. Purmalių piliakalnio ir archeologinio komplekso atveju tai yra valstybės saugomas paveldosauginis objektas, mes labiau žiūrime į savivaldybės saugomus, kurių mieste 71. Jei paaiškėtų, kad šiukšles verčia juridinis asmuo, jam grėstų bauda net iki 40 000 litų“, - teigė valdininkas.
KPD Kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius LŽ teigė, kad Lietuvos mastu labiausiai nuo šiukšlintojų kenčia būtent tie paveldo objektai, kurie yra šalia miestų, gyvenviečių.
„Deja, yra tokia tendencija. Paprastai reaguojame į pranešimus ir informuojame savo padalinius, aplinkosaugininkus, kurie privalo fikuoti pažeidimus ir bausti šiukšlintojus“, - teigė jis.
Rašyti komentarą