Kunigas akcentavo, kad visi esame kalbinami Dievo – jis mus pasiekia per žmones, įvykius ar per Dievo žodžio skaitymą, „jis nori mus prakalbinti ir pasisveikinti“. Dėl to, kaip teigė K. Kėvalas, kartais žmogus tampą sumišęs, kadangi priimti pasisveikinimą reikia ryžto.
„Vis dėlto tokio prakalbinimo rezultatas yra vidinis džiaugsmas, kuriuo Viešpatis tą žmogų apdovanoja“, - sakė K. Kėvalas.
Jis papasakojo 2008-ųjų metų asmeninę pamokančią istoriją, kuomet Lietuvos delegacija keliavo į Australijos miestą Sidnėjų. Ten vyko pasaulio Jaunimo dienos.
„Ėjau su 30 jaunų žmonių. Į renginį buvo galima patekti su bilietu, o vienas žmogus jį pametė. Nieko negalvodamas atidaviau jam savo bilietą. Pamaniau, kad mano bilietas bus kūrybišką kaklajuostė – „eisiu kiaurai“. Visi praėjo, o aš buvau paprašytas pasitraukti į šoną. Pasakiau, kad esu grupės vadovas, bet vis tiek neįleido. Galvojau, kad ta moteris juokauja. Viskas baigėsi tuo, kad turėjau atsitraukti ir sėstis ant pievelės. Klausiau Dievo, kodėl tokį kelią važiavau tam, kad pasėdėčiau ant šlapios žolės...“, - prisiminimais dalijosi vyskupas.
Kaip teigė kunigas, jo noras patirti kryžiaus kelią išsipildė – perkeltine prasme patyrė atstumimą, pažeminimą, neįvertinimą. Kunigas tai priėmė kaip didžiulę patirtį, kuri ilgam liko atmintyje.
„Sukanka 100 metų, kaip Lietuva laisva. Esame jos vaikai. Tai didžiulis laisvės projektas, kurį mūsų broliai ir seserys įkūnijo tautos istorijoje, sumokėdami net gyvybės kaina. Esame labai brangios tautos ir krašto vaikai, kurie negali atsipalaiduoti ir sakyti, kad viskas tik blogyn. Tokia nuotaika nėra krikščioniška. Dievas kalba, kad viskas bus gerai. Jis prašo būti jo rankomis, kojomis ir širdimi. Turime tęsti įsikūnijimo istoriją ir būti stipriais, vieni kitiems padėti šiais pesimizmo laikais“, - pridėjo K. Kėvalas
Prieš pasitinkant Naujuosius metus kunigas ragino pasikliauti širdimi ir nebijoti išbandymų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą