Moterys prie autobuso vairo

Dovilė

Autobusą vairuoju dar tik du mėnesius, anksčiau dirbau taksi firmoje. Pagrindinė priežastis, kodėl perėjau į autobusų parką – finansai. Kai dirbi taksi, labai nepastovus atlyginimas, darbo grafikas.  

Vairuoti sunkvežimį, važinėti į tolimus reisus nenorėčiau. Su žmonėms kitoks darbas, nei vienai važinėt. Dar vis išgirstu iš nustebusių keleivių „pirmą kartą matau moterį už vairo“, kiti pagiria, šaunuole pavadina. Kad kažkas būtų piktai ką nors pasakęs, dar nebuvo. Tikiuosi, ir nebus.

Klaipėdos keleivių elgesio kultūra tikrai gera, o labiausiai erzina žmonės, kurie važiuodami nesilaiko už turėklų. Parke kolegos vyrai irgi labai pagarbiai su mumis elgiasi, padeda, pataria. Darbo krūvis normalus –atidirbus pagal numatytą grafiką, galima ir papildomai padirbėti, daugiau užsidirbti.

Jelena

Jau 6 mėnesius dirbu autobuso vairuotoja. Seniai norėjau. Dar ir dukra paskatino. Sakė, eik ir padaryk tai, apie ką seniai svajoji. Iki tol dirbau kasininke didžiuliame prekybos centre. Bet jaučiau pašaukimą tapti vairuotoja, prieš pusę metų išsilaikiau teises ir va – svajonė išsipildė, vairuoju autobusą. Jeigu palyginti dabartinį ir ankstesnį darbą, tai čia irgi nėra lengva, tačiau man daug įdomiau ir maloniau.

20 metų vairuoju lengvąjį automobilį, bet kai pradėjau vairuoti autobusą, dabar visai kitaip matau situaciją gatvėse. Man visiškai suprantama, kodėl reikia išleisti autobusą iš stotelės, kaip svarbu nevažiuoti A juosta ir užleisti kelią autobusui. Dažnai atsiranda koks autobusą besivejantis keleivis, kuris pyksta, kai jo panosėje durys uždaromos ir autobusas nuvažiuoja. Gatvėje irgi pasitaiko vairuotojų gudručių, kurie galvoja: ai, aš čia mažas, greitai pralįsiu. Tačiau autobuso vairuotojui kiekviena sekundė yra svarbi norint laikytis grafiko. Mes vežame tūkstančius žmonių ir stengiamės, kad jie nevėluotų. Yra toks posakis: kelyje reikia gerbti tolimųjų reisų ir autobusų vairuotojus. Nes jie gyvena kelyje, o visi kiti ten yra tik svečiai.  

Rima

Aš „Klaipėdos autobusų parke“ dirbu jau 26 metus, o autobusą vairuoju 12 metų. Prieš tai dirbau autobusų valytoja, konduktore. Vėliau pabaigiau profesionalo kategorijos kursus ir tapau vairuotoja. Beje, vyras taip pat dirba „Klaipėdos autobusų parke“ ir paskatino tapti pirmąja vairuotoja – moterimi bendrovėje.   

Ką vyrai sako pamatę moterį už vairo? Ogi nieko. Jau priprato. Senesniais laikais yra tekę girdėti: eik namo, tavo vieta prie puodų. Paskutiniaisiais metais tokių replikų jau nebesulaukiu. Vertinant autobuso keleivių ir vairuotojų elgesį gatvėse situacija per tuos 12 metų labai pasikeitė. Sunkiausia būdavo su keleiviais, kai leisdavome įlipti per visas duris. Tada tekdavo ir vyrų pagalbos kviestis, kad kokį įkaušusį linksmuolį iš autobuso išprašytų. Ir gatvėse daugiau chuliganiško vairavimo, incidentų buvo. Dabar mašinų gatvėje daugiau, bet ir pagarbos autobusams daugiau.

Apie profesijos keitimą negalvoju. Yra tekę ir turistinės klasės autobusą pavairuoti, net LINAVA varžybose dalyvauti. Tačiau man mielesnis ir paprasčiau valdomas miesto autobusas. O pagrindinis skirtumas tarp jų, kad miesto autobusai yra su automatine pavarų dėže, o turistinės klasės tarpmiestiniai – su pusiau automatine arba mechanine. Kaip kartais vairuotojai vyrai pajuokauja, dirbti su miesto autobusais – moteriškas darbas.