Pernai pasibaigusi trejų metų trukmės vietos bendruomenių savivaldos programa buvo sėkminga, tačiau ne iki galo. 2015 metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė, kad lėšas bendruomeniškumui skatinti skirstys ne per vietos bendruomenės tarybas, o per ministerijai teikiamus projektus.
Stabdo bendruomeniškumą
Tokiomis užmačiomis pasipiktino Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Saulius Liekis. Nuo 2012 metų, kai pradėta programa ir sudarytos tarybos, mieste atsirado daugybė vaikų žaidimo aikštelių, sporto įrenginių, suoliukų, bendruomenės švenčių, o bibliotekos tapo gyventojų susitikimo vietomis.
"Ši programa tikrai pasitvirtino, nes kiekvienas miestietis galėjo dalyvauti teikiant paraiškas ir priimant sprendimus vietos bendruomenių tarybose. Svarbiausia, kad vietos savivalda visiškai nesikišo į tų tarybų priimtus sprendimus. Kasmet supaprastintos paraiškos buvo vis kokybiškesnės", - savo rašte tvirtino pirmininkas ir pridūrė, kad ketverių metų vietos bendruomenių tarybų įdirbis sunaikinamas.
Paraiškas konkursui šiais metais galėjo teikti ne trumpiau nei metus veikiančios bendruomeninės organizacijos.
"Klaipėda - specifinis miestas. Jame nėra seniūnijų, daugiabučių gyvenamuosiuose rajonuose nėra įsikūrusių vienijančių bendruomeninių organizacijų (išskyrus senamiestį ir keletą individualių namų kvartalų). Manau, tokios organizacijos turi kurtis iš bendruomenės narių poreikio burtis, o ne iš poreikio "įsisavinti" pinigus", - tvirtina S. Liekis, kaltinantis Vilniaus valdininkus nesuvokiant uostamiesčio bendruomeniškumo specifikos.
Stiprina bendruomenes
SADM Bendruomenių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Saudargė "Vakarų ekspresui" paaiškino, jog tvarką keisti nuspręsta dėl senajame modelyje pastebėtų trūkumų.
Pavyzdžiui, bendruomenių atstovai dažniausiai dalyvavo tik priimant sprendimus, nes už sprendimų įgyvendinimą buvo atsakingos savivaldybių administracijos, kurios privalėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir negalėjo tiesiogiai skirti lėšų bendruomenių organizacijų veiklai.
"Taip pat pastebėtas tokių organizacijų vaidmens mažėjimas vietos bendruomenių tarybose. Per mažas dėmesys imtas skirti veikloms, orientuotoms į pagrindinio programos tikslo - bendruomenių savarankiškumo, sutelktumo, tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo siekimą", - aiškino specialistė.
Ji pripažino, jog bendruomenės per pastaruosius trejus metus sutvarkė daug miestelių ir kaimų, poilsiaviečių, pristatė suoliukų ir sūpynių, tačiau esą neužteko bendruomenių narių įsitraukimo įgyvendinant šias veiklas, trūko dėmesio socialinei ir bendruomeninei veiklai.
Ministerija norėjo, jog pačios bendruomenės ir gyventojai įsitrauktų į veiklas, savarankiškai priimtų sprendimus ir juos įgyvendintų.
"Svarbu ir tai, kad pinigai bendruomenines organizacijas pasieks tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Taip bus skiriama daugiau dėmesio toms organizacijoms, kaip pačių bendruomenių narių įsteigtiems ir valdomiems dariniams, savarankiškai priimantiems sprendimus ir įgyvendinantiems pagrindinius vietos bendruomenės poreikius tenkinančias veiklas", - raštu paaiškino M. Saudargė.
Apetitas sumažėjo
Lyginant praėjusių metų skaičius ir šių metų išankstinius duomenis matomi aiškūs skirtumai - šiemet uostamiestyje bendruomenės projektų bus įgyvendinama bent 5 kartus mažiau. Gyventojų akcijoms ir iniciatyvoms, skirtoms parkų, sporto ir poilsio aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių ir pan. įrengimui, pilietinių iniciatyvų, bendruomenės forumų ir pan. organizavimui iš Klaipėdos miesto ir rajono buvo gautos 33 paraiškos.
"Paraiškos dar nėra įvertintos, todėl kol kas neturime duomenų, kokioms veikloms ir kiek lėšų prašyta. Pagal konkurso sąlygas, didžiausia vienam projektui skiriama suma yra 12 tūkst. eurų", - tvirtino M. Saudargė.
Palyginimui - 2015 metais Klaipėdos mieste buvo įgyvendinti net 172 bendruomenių projektai, kuriems buvo atseikėta per 164 tūkst. eurų.
2016 metams SADM iš viso sulaukė 815 bendruomenių paraiškų iš visos Lietuvos. Projektams numatyta 2,6 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą