Nemuno g. 133 namas nuo bėgių nutolęs 14 m ir 23 cm, namas Nr. 113 - 16 m ir 84 cm. Gyventojai jau seniai kenčia dėl triukšmo ir vibracijos.
Kurį variantą rinktis?
Praėjusią savaitę Savivaldybėje tartasi minėtų namų gyventojų problemos klausimu, kuriame, be Savivaldybės atstovų, dalyvavo ir AB "Lietuvos geležinkeliai", ir Uosto direkcijos, ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" atstovai.
"Jau šešeri metai niekaip nerandame sprendimo, nors visi nori jį rasti. Įvertinome šių metų susirašinėjimą. Pagrindinis akcentas tai, kad Sveikatos centras jau vasarį aiškiai pasakė, kad tuose namuose tiek vibracijos, tiek triukšmo požiūriu gyventi negalima. Tai prielaida tam, kad iškeldinimas turi vykti, tačiau neaišku kokiu pagrindu. Grįžome prie uosto detaliojo plano, kuriuo vadovaujantis būtų galima vykdyti tų namų paėmimą visuomenės poreikiams. Kyla klausimas, ar tai turi daryti Savivaldybė, ar Uosto direkcija. Mes sutikome Nemuno gatvę perduoti direkcijai, o ji jos neperėmė.
Sutarėme, kad specialistai išsiaiškins, ar techninį tos gatvės įrengimo projektą turėtų rengti direkcija, ar problemą reikia sieti su dabartiniu detaliuoju planu paimant tuos namus visuomenės poreikiams. Dar kartą buvo paklausta, ar donorai prisidėtų lėšomis prie gyventojų iškeldinimo. Jie pasakė, kad taip. Ir Savivaldybė iškels gyventojus iš savo butų", - aiškino vicemerė Judita Simonavičiūtė ir pridūrė, kad Savivaldybės administracija turės pasiūlyti, kurį variantą rinktis - ar rengti techninį projektą, tokiu atveju reikėtų paruošti ir kitus sprendinius, ar dėl tų dviejų namų remtis minėtu detaliuoju planu.
J. Simonavičiūtės manymu, sprendiniai turėtų būti priimti dar šiemet. Jeigu už tų namų paėmimą visuomenės poreikiams būtų atsakinga Savivaldybė, ji tai įtrauktų į kitų metų planus ir pradėtų procedūrą.
"Manau, vienokį ar kitokį variantą pasirinksime. Aš siūliau pasirašyti Uosto direkcijos, Savivaldybės ir donorų, kaip trečiosios šalies, bendradarbiavimo sutartį pritraukiant lėšų Nemuno g. namų 113 ir 133 gyventojams iškeldinti. Tada Savivaldybė, žinodama, kad atsiras finansinis šaltinis, turėtų pagrindą paimti tuos namus visuomenės poreikiams", - sakė vicemerė.
Visgi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pripažino, jog pasitarimo metu nieko taip ir nenuspręsta.
"Gaila, kad dalyvavo tik "Klaipėdos Smeltė", nebuvo kitų uosto kompanijų. Eilinį kartą Uosto direkcija deklaravo savo geranoriškumą, ką ji daro jau ne vienerius metus. "Lietuvos geležinkeliai" taip pat yra geranoriški. Jie taip pat linkę spręsti gyventojų klausimą. Mes iš principo už tai, kad gyventojai šioje miesto dalyje nepatirtų diskomforto, kad būtų iškeldinti. Tačiau ši problema turi būti sprendžiama teisėtu būdu. Mes turime turėti sąlygų paketą, priimtiną pagal teisės aktus. Jį turėdami, galėtume kreiptis į Susisiekimo ministeriją. Tačiau jo mes ir šiandien neturime, nėra atsakymo, kiek kainuoja 1 kv. m gyvenamojo ploto ir kt. Mes prisidedame Klaipėdoje prie gatvių rekonstrukcijos, t. y. prie privažiuojamųjų kelių prie uosto sutvarkymo. Įmanomas tik toks teisinis būdas, kitaip mes negalime dalyvauti sprendžiant šią problemą. Kadangi toje miesto dalyje uostas neturi jokių verslo projektų, Uosto direkcija negali tam leisti valstybės pinigų. Ši gatvė - Savivaldybės turtas, ji ir turi pasakyti, kaip įsivaizduoja tą sprendinį. Kai žinosime visas sąlygas, galėsime aiškiai pasakyti, ar galime prisidėti, ar ne, ir kokia dalimi", - sakė A. Vaitkus.
Jo teigimu, toje miesto dalyje niekada nėra važiavęs uosto transportas. Kol kas joje nėra jokio verslo projekto, kad atsirastų poreikis uosto transportui važiuoti. A. Vaitkaus teigimu, ir pagal rengiamą uosto bendrąjį planą ta gatvė lieka miestui.
Ant geležinkelio
Pirmieji straipsniai spaudoje apie tai, kad Nemuno gatvės namų, esančių šalia geležinkelio bėgių, gyventojai turės būti iškeldinami, pasirodė dar 1999-aisiais.
2011 m. Savivaldybės patvirtintame detaliajame plane minėti namai numatyti kaip griautini, gyventojus žadėta iškeldinti 2012-aisiais. Nemuno gatvę planuota perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tačiau ši atsisakė ją perimti.
Posėdžių, pasitarimų, įvairiausių raštų, pažadų spręsti problemą per šešerius metus buvo begalės. Juos teko girdėti iš buvusių susisiekimo ministrų Algirdo Butkevičiaus, Rimanto Sinkevičiaus. Uosto direkcija teisinasi būdama valstybės įmonė negalinti švaistyti pinigų gyventojams iškeldinti, nes tie namai netrukdo jos planams. Ji bandė pasitelkti problemai spręsti uosto krovos kompanijas. Nė viena jų oficialiai neatsisakė prisidėti.
AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovai aiškina, kad ne jie vieni naudojasi 201-uoju geležinkelio keliu, prie kurio yra minėti namai. Bendrovė ėmėsi priemonių triukšmui mažinti, nors jos iš esmės situacijos nepakeitė. Kai tik kildavo triukšmas, kad problema nesprendžiama, tuojau buvo užsakomi triukšmo ir vibracijos tyrimai, kurių rezultatų tekdavo ilgai laukti. Vien tik 2012 m. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 6 kartus organizavo triukšmo ir vibracijos tyrimus. 2015-aisiais jo atstovai, klausiami, ar žmonės gali gyventi tuose namuose, atsakydavo, kad ne. Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė gyventojų iškeldinimo iš tų namų problemai spręsti.
Gyventojai, skęsdami pažadų jūroje, bandė gelbėtis patys - vaizdžiai tariant, gultis ant bėgių, 2014-aisiais blokuoti 201-ąjį geležinkelio kelią. Akcija neįvyko, bėgius saugojo gausios policijos pareigūnų pajėgos. Piketas buvo surengtas ir 2012-aisiais prie Uosto direkcijos, tačiau tai nepadėjo. Į teismus gyventojai nesikreipia, nes nemano galintys laimėti prieš valstybės įmones.
Galbūt todėl melnragiškiai, kai Uosto direkcija kalba apie dalį Melnragės gyventojų iškeldinimą be problemų, tuo netiki. Per tiek metų nesugebama iškeldinti tik dviejų nedidelių namų gyventojų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą