Prieš keletą metų rekonstravus ir iki keturių eismo juostų išplėtus magistralinį kelią Klaipėda-Liepoja buvo panaikintos iki tol buvusios apsisukimų ar posūkių vietos. Dėl to Aukštkiemių teritorijoje bandydamas patekti į kitą pusę jau žuvo ne vienas pėsčiasis ir dviratininkas.
Pasak gyventojų, kasdien norint aplankyti kaimynus, gyvenančius kitoje kelio pusėje, tenka ropštis per atitvarus ir rizikuoti sveikata ar net gyvybe. Be to, gyventojų teigimu, dėl kuriozinės situacijos žmonės iki artimiausios viešojo transporto stotelės turi eiti kelis kilometrus - toks atstumas esą senoliams ir vaikams yra per ilgas.
Pasikalbėti apie šias ir kitas kylančias problemas susirinkę Aukštkiemių gyventojai pasiekė, kad juos išklausytų ir rajono valdžia - į susitikimą atvyko ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, pora rajono Tarybos narių. Aukštkiemių seniūnaitis Romas Daugnoras teigė, kad žmonės net reikalavo tokio susitikimo.
Nevažiuoja autobusai
"Žmonės jau net pradeda sakyti, kad yra pažeistos jų teisės. Sako, kad pažeistos senjorų teisės nesant susisiekimo su gydymo įstaigomis, taip pat pažeistos vaikų teisės - jie neturi kaip susisiekti su švietimo įstaigomis. Anksčiau buvo maršrutas, bet kai atsirado magistralė, dingo maršrutas, dingo perėjimas. Norėtume tikslaus atsakymo su įsipareigojimais", - sakė R. Daugnoras.
PADĖTIS. Po kelio rekonstrukcijos aukštkiemiškiams, norintiems aplankyti kaimynus ar pasinaudoti į Klaipėdą vežančiu priemiestiniu autobusiuku, jau keletą metų tenka ropštis per atitvarus ir rizikuoti sveikata ar net gyvybe. Redakcijos archyvo nuotr.
Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė pabrėžė, kad po prieš keletą metų atliktos kelio rekonstrukcijos žmonėms tapo nesaugu.
"Tikrai žmonėms yra nesaugu pereiti greitkelį. Tunelio klausimas vis svarstomas, jis vis projektuojamas, planuojamas, bet jo sprendimuose nesimato", - sakė L. Kuprienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Karbauskas aiškino, kad siekiant pagerinti aukštkiemiškių gyvenimo kokybę buvo siūlyti keli variantai: tunelis, dviratininkų ir pėsčiųjų viadukas, susisiekimas su Tauralaukiu. S. Karbausko teigimu, Savivaldybė rengia specialųjį planą, kuris apima visas tris alternatyvas. Vis dėlto administracijos direktorius abejojo, ar tunelio idėją pavyks įgyvendinti dėl darbų kainos. Anksčiau preliminariai skaičiuota, kad tunelis po keliu Klaipėda-Liepoja kainuotų apie 3-3,7 mln. eurų, papildomai dar apie 580 tūkst. eurų atsieitų privažiuojamieji keliai.
"Kalbant apie senojo kelio, Lenkviečių gatvės, asfaltavimą, šiais metais darysime "namų darbus" - rengsime projektą. Kada kelią išasfaltuos, nenorėčiau įvardinti, nes rajone yra numatytos prioritetinės vietos, kurias norima sutvarkyti pirmiausia. Tai - Karklė, susisiekimas iš Rimkų į Lėbartus. Jūsų kelias, manau, galėtų būti pirmame penketuke", - kalbėjo S. Karbauskas ir žadėjo, kad jau šį mėnesį Savivaldybė pradės laistyti kaimo keliukus, kad šie nedulkėtų.
Jo klausydamiesi gyventojai pyko, kad žmonės yra žeminami - esą padėtis tokia, kad kaimo nebepasiekia net viešasis transportas, mat važiuoti prastais keliukais vežėjai atsisako. Seniūnė L. Kuprienė nurodė, kad jei minėta gatvė nebus išasfaltuota, VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT) nesutinka leisti autobusams važiuoti žvyrkeliu.
Tunelis ar posūkis?
VĮ "Klaipėdos regiono keliai" vadovas Petras Kaučikas ragino apsispręsti, kieno problema yra didesnė - ar Klaipėdos miestą sunkiau pasiekti Aukštkiemių, ar Žaliojo Slėnio gyventojams.
"Išvažiavimas į Tauralaukį yra pati geriausia išeitis, kuri turi būti išnagrinėta iki galo. Manau, kad nugalės šitas variantas ir išvažiavimas į Tauralaukį bus. Paprasčiausiai tereikia geranoriško Klaipėdos miesto ir rajono valdžių susitarimo ir ta jungtis būtų pati patogiausia Žaliojo slėnio žmonėms. Kiek žinau, toje pusėje gyvenančius žmones surenka privažiuojamasis maršrutas, nuveža iki ligoninių miestelio ir toliau žmonės persėda, važiuoja į miestą. Kalbant apie šios kelio pusės galimybes, žinome, kad iš Klaipėdos yra paleista nemažai maršrutų. Yra šiuo metu vienintelė išeitis - reikia išasfaltuoti 1,7 kilometro kelio atkarpą ir KKT išspręs klausimą, kaip surinkti Aukštkiemių žmones", - dėstė P. Kaučikas.
Pasak jo, kalbant apie pėsčiuosius, įrengti pakeltą pėsčiųjų tiltą nebūtų protinga. P. Kaučiko nuomone, būtų galima nuo Aukštkiemių sankryžos padaryti pėsčiųjų taką iki Tauralaukio sankryžos, prie kurios yra tunelinis praėjimas ir dviračių takas, kuriais galima pasiekti Tauralaukį.
Aukštkiemio gyventojai tokios idėjos nenorėjo priimti. Esą pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tuneliukas prie Tauralaukio sankryžos retai naudojamas, nes yra nepatogus, juo nemalonu vaikščioti dėl purvo ir šiukšlių. Pasak aukštkiemiškių, visas problemas išspręstų normalus tunelis, o jungimasis su Tauralaukiu padėtų tik Žaliojo Slėnio gyventojams. Aukštkiemiškiai siūlė savo idėjas - pakeisti kelio kategoriją ir įrengti šviesoforą bei saugumo saleles, nutiesti naują lygiagretų kelią palei Tauralaukį, laukiant, kol bus priimtas galutinis sprendimas, pastatyti laikiną ženklą, leidžiantį sukti į kairę.
Reziumuodama visas išsakytas mintis, seniūnė L. Kuprienė teigė gyventojų pasiūlymus perduosianti raštu svarstyti "Klaipėdos regiono keliams", kurie tą informaciją perduos Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
"Kai gausime direkcijos išvadas, apie visus galimus variantus kalbėsimės dar kartą", - žadėjo L. Kuprienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą