Kaip dažnai atsitinka, autentiškas reliktas buvo rastas atsitiktinai, statybininkams kasant tranšėją lietaus nutekėjimo sistemai įrengti.
"Visas iš akmens, 120 cm skersmens, maždaug 130 cm aukščio knechtas turi geležinį, 56 cm skersmens žiedą, skirtą XIX amžiaus II pusės burlaivių ir motorinių garlaivių lynams rišti", - sakė UAB "Statybų archeologija" vadovas Donatas Zubrickas, atlikęs žvalgomuosius darbus.
"Tuo klausimu jau esame informavę užsakovus - savivaldybę, medžiagą perdavę paveldosaugininkui Vitalijui Juškai, kuris, mano žiniomis, ja jau yra pasidalinęs su Miesto ūkio departamentu, ir klausimas sprendžiamas", - sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Pasak specialisto, radinys turėtų likti toje pačioje vietoje, kur buvo aptiktas, tik iškeltas. Per amžius kilnojantis krantinės lygiui, knechtas liko metro gylyje, kaip ir šalia esantys granitiniai stulpeliai, kurie prieš porą metų krantinės tvarkymo metu buvo iškelti, nes iki tol matėsi tik jų galiukai.
"Panašus, tik su mažesniu geležiniu žiedu, yra knechtas kitoje Danės pusėje, prie "Memelio" restorano, raudonų plytų sandėlyje, ir jo žiedas yra įkaltas į natūralų akmenį, o naujai rasto knechto akmuo yra jau kiek apdorotas. Klaipėdoje panašių knechtų jau turime 3 ar 4 variantus, tik be žiedų", - sakė L. Kavaliauskas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad radinys jūrinei valstybei ir miestui suteikia vertės ir orumo, patvirtina gilias jūrines tradicijas turinčios šalies statusą, tad vertas miesto vadovų ir visuomenės dėmesio - esą jis nusipelnė būti matomas.
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, 2009 m. Danės krante rastasis knechtas gali būti kur kas senesnis už naująjį - galbūt iš XVIII amžiaus pabaigos, bet likęs po plytelėmis. Kyšo tik metalinė jo žiedo tvirtinimo kilpa, nes pats žiedas buvo pavogtas.
Tas senesnysis knechtas priminė viduramžių istoriją, kai vyko vokiečių ordino ir Lenkijos karas. Apie 1520 metus iš Lenkijos uostamiesčio Gdansko į Memelį atplaukę laivai norėjo sudeginti Dangės uoste stovėjusius laivus kaip konkurentus savo uostamiesčio laivybai vystyti. Anuomet iš visiškai nelietuviško Memelio laivais buvo gabenamos prekės ordinui - ginklai, maistas. Lenkijos kariai vertė akmenis į upę, norėdami užpilti jos žiotis.
Kai XVIII a. viduryje Dangės dugnas buvo valomas, nugramzdinti rieduliai buvo naudojami knechtų gamybai.
"Jeigu kalbėsime apie atrastąjį knechtą, jis įdomus tuo, kad žiedas, įvertas į akmenį, yra ne kalvio darbas. Be kaldinimo, buvo ir kitų būdų jį įtvirtinti - mechaninių, virinimo. Kilpa, įdėta į akmenį, kelia atskirą klausimą, reikėtų aiškintis, kokias technologijas pasitelkus tai buvo padaryta. Geležis aprūdijusi, reikia šveisti ir žiūrėti", - sakė D. Elertas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą