Po maždaug dvi valandas trukusios diskusijos už draustinio steigimo iniciavimą balsavo 14 Tarybos narių, 7 - prieš, 8 - susilaikė. Tik vienas balsas nulėmė, kad tolimesnės įstatyme numatytos draustinio steigimo procedūros toliau nebūtų tęsiamos.
Tai buvo padėtas taškas apie pusmetį trunkančioje istorijoje, kai vasarą iniciatyvinė grupė kreipėsi su pasiūlymu steigti draustinį.
"Draustinio steigimo klausimas buvo liberalų sąjūdžio rinkimų į Seimą ir pasiruošimo kitiems rinkimams šou", - taip su Girulių mišku susijusius įvykius apibūdino tarybos narys Arūnas Tuma. Anot jo, miesto politikai buvo įvelti į situaciją, kai supinti du tikrovėje nesusiję dalykai - draustinio steigimas ir miško kirtimas geležinkelio plėtrai.
"Aiškėja, kad draustinio steigimas neapsaugo Girulių miško. Pagal šiuo metu galiojantį dar 2011 m. tų pačių liberalų patvirtintą specialų teritorijos planą 4 hektarai miško jau buvo iškirsta, dar apie 40 hektarų leidžiama iškirsti.
Šioje teritorijoje ir toliau lieka planai tiesti Savanorių gatvės tęsinį iki Girulių", - primena A. Tuma.
Anot jo, priėmus sprendimą pradėti draustinio steigimą Giruliuose, miestas būtų įveltas į kelis metus trunkantį procesą. Jo metu tektų užsakinėti įvairias studijas, tirti ką ir kokia apimtimi Girulių miške reikia saugoti.
"Mokslininkai turėtų darbo, tačiau miestui tai kainuotų šimtus tūkstančių eurų, o rezultatas būtų visiškai neaiškus. Mes mieste jau turėjome garsiai nuskambėjusių pavyzdžių, kai buvo išleista pusė milijono eurų vien tam, kad sužinotume, kad miestui nereikia tramvajaus", - apie paskutiniųjų metų tendencijas savivaldybėje skirti didžiulius pinigus įvairioms studijoms kalbėjo A. Tuma.
Anot jo, miesto Tarybos nariai patyrė savotišką spaudimą, nes nepritariantieji draustinio steigimui iš karto buvo priskiriami prie tų, kurie nori iškirsti Girulių mišką, nors šie dalykai nesusiję. Dėl to buvo klaidinami ir žmonės, kviečiami dalyvauti savivaldybės apklausoje dėl draustinio steigimo.
Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas tiesiai šviesiai kėlė klausimą: ar steigiant draustinį nebūtų visiškai apribotas žmonių patekimas į mišką?
"Galbūt perėjimo metu būtų nuo triukšmo saugomi paukščiukai, o žydėjimo metu - augaliukai", - atsakymų ieškojo V. Dambrauskas.
Taip pat paaiškėjo, kad įsteigus draustinį, jame nebūtų galima tiesti įprastų dviračių ar pėsčiųjų takų, įrengti apšvietimo. Draustinyje galimi tik pažintiniai takai.
"Kasdien vaikštau po Girulių mišką, ten pilna žmonių. Visada pasisakiau už miško saugojimą, kad geležinkelio plėtros šioje vietoje nereikia, tačiau įsitraukus į šiuos politinius žaidimus, net savo artimiems žmonėms buvau priverstas aiškinti, kad nesu gamtos priešas", - karštai į situaciją reagavo V. Dambrauskas.
Negavo atsakymų
"Praleidome progą daugiau sužinoti apie Girulių mišką, jo vertingąsias savybes. Sužinoti, ką reikėtų saugoti, kaip teritoriją pritaikyti edukacijai", - liūdi dėl Tarybos sprendimo draustinio steigimo šalininkė Alina Velykienė.
Ji pasidžiaugė, kad Girulių klausimas susilaukė didelio miestiečių dėmesio. Net 15 000 apklausoje dalyvavusių žmonių yra tokių apklausų Klaipėdos mieste rekordas.
"Šiandien mes nepradėjome net diskusijos, kuri atsakytų į klausimus: kokie yra draustinio pliusai ir minusai, kokie būtų miško parko privalumai ar trūkumai. Mes nukirtome iniciatyvą pačioje jos pradžioje", - sako A. Velykienė. Ji atremia argumentus ir dėl to, kad tokie tyrimai miestui kainuotų.
"Šiandien Taryboje 50 tūkstančių skyrėme šokio teatrui. Taupyti galima kitose vietose, ne gamtai. Niekas neatsakė į kausimą, kiek tie tyrimai kainuotų, gal juos galėtų atlikti Klaipėdos universitetas pagal bendradarbiavimo sutartį", - pastebėjo A. Velykienė.
Ji sako, kad pati dabar yra toli nuo politikos ir Girulių klausimu nedaro sau reklamos. Taip pat ją stebina klausimo suprimityvinimas iki politinio lygmens ir nenoras žiūrėti giliau. Kartu ji primena, kad Taryboje yra narių, kurie turi savo asmeninių ir verslo interesų Giruliuose.
"Galbūt mūsų vaikai po dešimtmečio priims išmintingesnius sprendimus", - viliasi A. Velykienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą