Olandai ir ispanai atranda Klaipėdos LEZ

Olandai ir ispanai atranda Klaipėdos LEZ

Šiemet Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atsirado pirmas investuotojas iš Olandijos ir Ispanijos. Šiuo metu joje jau veikia 18 pasaulio šalių įmonės. Į Klaipėda atkeliauja naujos darbo vietos. Tačiau LEZ jau dabar susiduria su darbo jėgos stygiumi.

Pirmadienį dalyvavęs tradiciniame UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės valdybos posėdyje metams baigiantis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiūgavo, kad Klaipėdos LEZ yra efektyviausiai Lietuvoje ir ne tik joje dirbanti laisvoji ekonominė zona.

"Klaipėdiečiams ji duoda naujų darbo vietų, didesnius gyventojų pajamų mokesčius į Savivaldybės biudžetą ir skleidžia žinią apie Klaipėdą kaip apie patogų investicinį placdarmą. Juo labiau kad kalbame ne apie kokias nors taršias investicijas. Jos šiuolaikiškos ir nekeliančios grėsmės nei aplinkai, nei klaipėdiečių gyvenimo kokybei", - sakė V. Grubliauskas.

Vien tik šiemet uostamiesčio LEZ buvo pasirinkta 6 naujų investuotojų iš Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Ispanijos, Olandijos ir Lietuvos.

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas džiaugiasi, kad šiemet Klaipėdos LEZ vėl pelnė "Financial Times" prizą, šį kartą už lanksčiausias įsikūrimo sąlygas tarp regionų LEZ.

Šiemet Klaipėdos LEZ pastatytas pirmas pastatas investuotojams nuomoti patalpas. Pasak E. Kiudulo, jis jau beveik pilnas - jame žada kurtis 4 nauji investuotojai: trys - šiemet, o ketvirtas - 2019-aisiais. Sutartys su jais jau pasirašytos.

"3,5 milijono eurų investicijų į pirmą Lietuvoje pastatą, kuris buvo statomas iš anksto neturint klientų, atsipirko. Mes esame vienintelė LEZ Lietuvoje, kurios valdymo bendrovė pati stato pastatus nuomoti", - sakė E. Kiudulas.

Jo teigimu, kitais metais bendrovė ketina dvigubinti savo investicijas į nekilnojamąjį turtą. Kitais metais bus statomas antras, o 2020-aisiais - trečias pastatas. Planuojamas pastatyti iki 25 tūkst. kv. m verslo parko kompleksas.

"Didžiausia mūsų sėkmė būtų, jeigu naujos darbo vietos, kurios ateina į Klaipėdą, padėtų didinti atlyginimus. Algos kyla tik dėl įmonių konkurencijos. Kuo daugiau bus įmonių, kuriančių didesnę pridėtinę vertę, tuo didesnė galimybė klaipėdiečiams gauti didesnes algas. Be to, tikimės, kad naujos darbo vietos, kurių daugelis yra gerai apmokamos, padės susigrąžinti žmones į Klaipėdą ne tik iš Norvegijos ar Anglijos, bet ir pritraukti juos iš kitų Lietuvos miestų. Uostamiestis dabar turi 150 tūkst. gyventojų, o pagal patvirtintą plėtros strategiją iki 2030 metų gyventojų Klaipėdoje turėtų padaugėti bent jau iki 190 tūkst.", - apie lūkesčius kalbėjo E. Kiudulas.

Tačiau ir Klaipėdos LEZ dirbančios įmonės susiduria su darbuotojų stygiaus problema. "Darbuotojų trūksta visiems Lietuvos miestams, todėl pirmas Klaipėdos tikslas turėtų būti kurti patrauklias gyvenimo sąlygas esantiems gyventojams, kad jie neišvažiuotų, ir naujiems, kad jie atvažiuotų. Jeigu nebus naujų darbo vietų, žmonės tikrai nevažiuos. Su darbo jėgos problema susiduria ne tik Lietuva ir ne tik Klaipėda. Tam tikrų specialybių žmonių trūksta ir Vokietijoje, ir Norvegijoje. Vyksta nuolatinė konkurencija dėl kompetentingų žmonių", - sakė E. Kiudulas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder