Į Šviesų festivalį – per šlapio sniego pusnis

„Negi miesto senamiesčio net per miesto šventes negalima nuvalyti?“ - retoriškai klausė gyventojai.

„Šaligatviai nevalyti, sniego iki kelių, reikia klampoti ir slydinėti kiekviename žingsnyje. Gėda, kad nesirūpinama žmonių sauga“, - internete rašė klaipėdietė.

„Festivalis gražus, bet šaligatvius ir praėjimus galėjote nusivalyti laukdami svečių. Dabar pusė valyta, puse takų per sniegą reikia bristi“, - piktinosi kitas miestietis.

Dalis festivalio lankytojų neslėpė, kad nevalyti šaligatviai sugadino bendrą Šviesų festivalio nuotaiką.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jau antradienį savivaldybėje vyks pasitarimas su Šviesų festivalio organizatoriais ir sniego valymą vykdančiomis įmonėmis.

„Aptarsime komunikacijos klausimus, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų“, - teigė I. Kubilienė.

Bendrai vertindama sniego valymą festivalio metu ji pripažino, kad buvo ir vietų, kur sniego valyti nebuvo galima, kad nebūtų pažeisti anksčiau nutiesti šviesų instaliacijų laidai.

Rangovų argumentai - nepateisinami

Pasitarimas dėl situacijos vyko ir pirmadienį. Jame šaligatvius mieste prižiūrinčių įmonių atstovai aiškino, esą jiems nebuvo nurodyta, kuriose vietose vyks renginiai, todėl kai kurios erdvės liko nenuvalytos.

Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas tokius argumentus vadina nepateisinamais.

„Turėjome pasitarimą su rangovais. Aiškiai pasakėme, kad miesto netenkina toks jų darbas. Mero nurodymu iki trečiadienio turi būti pilnai sutvarkytos visos gatvės ir pėsčiųjų takai“, - sakė A. Žukas.

Pasak jo, argumentas, kad nebuvo nurodytos konkrečios renginių vietos, nėra pateisinamas.

„Tai nėra motyvas nevalyti gatvių“, - pabrėžė administracijos direktorius.

Baudos - tik lašas jūroje?

Kol kas savivaldybė dar nediskutavo dėl galimų sankcijų, tačiau A. Žukas neatmeta, kad už neatliktus darbus neturėtų būti mokama.

„Manau, kad tikrai neturėtume mokėti už tai, kas yra nepadaryta“, - teigė jis.

Anot direktoriaus, dabartinė baudų sistema kelia rimtų abejonių.

„Kai bauda siekia kelis šimtus eurų, o sutartys - šimtų tūkstančių eurų vertės, tie keli šimtai tiesiog nuskęsta bendrose sumose. Tokia situacija netenkina“, - sakė jis.

Tiesa, pastaruoju metu sutartys su rangovais buvo koreguotos tik dėl minimalaus darbo užmokesčio indeksavimo, tačiau tai nesusiję su darbų kokybės reikalavimais.

Trūksta kontrolės?

Administracijos direktoriaus teigimu, problema gali slypėti ne vien baudose.

„Ne dėl baudų turėtų būti dirbama. Rangovai turi atlikti darbus taip, kaip įsipareigojo sutartyse. Galbūt reikia griežtesnės sutarčių vykdymo kontrolės ir iš savivaldybės darbuotojų pusės. Jei tai priklausytų nuo manęs, mokėčiau tik už rezultatą, o ne už šimtą kartų pravažiavusį traktorių“, - kalbėjo A. Žukas.

Jis pripažino, kad kai kuriose vietose darbų kokybė akivaizdžiai netenkino nei savivaldybės, nei gyventojų.

A. Žukas neatmetė ir galimybės, kad dalis problemos gali būti susijusi su mažiausios kainos principu, taikomu viešuosiuose pirkimuose.

„Galbūt rangovai tikėjosi lengvesnės žiemos ir maksimaliai mažino kainas. O mažiausios kainos problema dažnai atsisuka prieš kokybę“, - pridūrė jis, pabrėždamas, kad tai - jo asmeninė nuomonė.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus dar praėjusį penktadienį, kalbėdamas radijo stoties „Laluna“ eteryje, negailėjo kritikos šaligatvius valančioms įmonėms - „Klaipėdos želdiniams“ ir „Raguvilei“.

Meras užsiminė ir apie galimą atsisveikinimą, jei situacija nesikeis.