„Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ yra išreiškusi norą parko teritorijoje pastatyti savo bokštą. Tai būtų įmanoma, jei dalis statinio tarnautų visuomenei kaip apžvalgos aikštelė, atrodytų estetiškai, maksimaliai įsilietų į aplinką. Artimiausiu metu planuojame susitikti su bendrovės „Telia Lietuva“, Klaipėdos rajono savivaldybės, Karklės bendruomenės atstovais ir pradėti derinti planus“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Pajūrio regioninio parko (PRP) direktorius Darius Nicius.
Naujuoju bokštu galėtų naudotis ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Išvysti pajūrio grožybes iš paukščio skrydžio dabar galima nebent naudojantis skraidykle ar iš lėktuvo.
Iškėlė sąlygas
Lietuvoje šiuo metu yra apie 20 įvairių formų ir skirtingo aukščio apžvalgos bokštų, tačiau pačiame pajūryje tokio niekada nebuvo. Aukščiausia vieta, iš kur galima mėgautis Baltijos jūros panorama, – Olando Kepurės skardis.
„Prieš kelerius metus pageidavimą statyti mobiliojo ryšio bokštą išreiškė viena telekomunikacijų bendrovė, tačiau tada to daryti dar nebuvo galima. 2016 metais, patvirtinus naują PRP tvarkymo planą, galimybė įrengti mobiliojo ryšio bokštą buvo numatyta dviejose vietose: prie Rikinės upelio žiočių, Karklėje, ir netoli verslininko Antano Boso elnyno. Dabar į mus kreipėsi kita bendrovė, konkrečiai – AB „Telia Lietuva“, ir išreiškė analogiškus norus“, – pasakojo D. Nicius.
Parko tvarkymo plane yra apibrėžta, kad mobiliojo ryšio bokštas privalo būti daugiafunkcis. Galimybė juo naudotis turės būti sudaryta visoms telekomunikacijų bendrovėms.
„Svarbiausia sąlyga ta, kad tas bokštas tarnautų ir parko lankytojams bei veiktų kaip turistinė apžvalgos aikštelė. Be kita ko, jis turi būti nestandartinis, priderintas prie aplinkos. Dar vyktų diskusijos, kokia išvaizda priimtiniausia. Galbūt statinys bus apkaltas ažūrinėmis, medinėmis lentelėmis, galbūt jo forma bus neįprasta. Pavyzdžiui, labai įdomiai atrodo Biržų regioniniame parke esantis Kirkilų apžvalgos bokštas, primenantis pusmėnulį“, – mintimis dalijosi PRP vadovas.
Maksimalus galimo bokšto PRP aukštis – 45 metrai, tačiau turistai galėtų lipti tik iki pusės statinio.
„Žmonėms jis turėtų patikti, nes dabar nėra galimybių išvysti seną žvejų kaimelį Karklę iš paukščio skrydžio. Rikinės upelis į jūrą įteka prie Plocio gamtinio rezervato ribos. Jame lankytis draudžiama, žmonės mato tik Plocio ežeriuką iš paukščių stebėjimo namelio, o iš bokšto būtų galima grožėtis rezervato panorama, išvysti smiltpieves pro įrengtą monoklį-teleskopą ir stebėti paukščius“, – dėstė D. Nicius.
PRP atstovai šį mėnesį planuoja sėsti prie derybų stalo ir pradėti procedūras. Bokštas būtų statomas AB „Telia Lietuva“ lėšomis, jei projekto imtųsi ši bendrovė. Tačiau privažiavimu prie statinio, pėsčiųjų, dviračių takais ir kita infrastruktūra turėtų pasirūpinti Klaipėdos rajono savivaldybė, PRP direkcija.
Prieigų klausimas
Paklausti, kodėl prireikė bokšto prie Karklės kaimo, bendrovės „Telia Lietuva“ atstovai tikino, jog nemažai mobiliaisiais telefonais besinaudojančių žmonių skundžiasi prastu ryšiu pajūryje, tai itin aktualu ir į Baltijos jūrą išplaukiantiems žvejams.
„Todėl bendrovė ir norėtų pastatyti ryšio bokštą pačiame pajūryje. Iškeltos sąlygos, kad statinys veiktų ir kaip apžvalgos aikštelė, būtų priderintas prie aplinkos, mums yra žinomos ir mus tenkina. Žinoma, dar vyks diskusijos, bus aiškinamasi, kokie yra konkretūs pageidavimai, nes reikės atsižvelgti į sąmatą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė bendrovės „Telia Lietuva“ Vakarų Lietuvos regiono administratorius Tomas Liutkus.
Anot jo, bendrovės lėšomis būtų statomas tik pats bokštas, o aplinka ir apžvalgos aikštelės priežiūra turėtų rūpintis atsakingos institucijos.
Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog dėl parinktos vietos bokštui bendruomenė neprieštarauja.
„Prieš dešimtmetį pasieniečiai norėjo statyti savo bokštą pačioje gyvenvietėje. Mes nepritarėme tokiems planams. Tad buvo pasiūlytos alternatyvos. Vieta prie Rikinės žiočių mums tinka, prieštaravimų nebus, nes tai – Karklės pakraštys. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į aplinką prie būsimo statinio“, – kalbėjo ji.
Seniūnaitė turėjo omenyje apžvalgos bokšto pasiekiamumo klausimą, nes įrengus tokį objektą ims plūsti lankytojai.
„Turi būti ir privažiavimas, ir galbūt mašinų stovėjimo aikštelė, o gal bokštas bus pasiekiamas tik pėsčiomis ir dviračiais. Tuomet reikia takų, tualeto. Kitaip bus chaosas. Turi būti aiškiai numatyta, kaip tą bokštą pasiekti: ar pėsčiomis paplūdimiu, ar pro Karklės kaimelį, ar dar kitaip. Iš anksto reikia numatyti visus infrastruktūros niuansus, nes toks objektas tikrai bus populiarus“, – sakė ji.
Tą patį akcentavo ir D. Nicius, todėl bus kalbamasi su Klaipėdos rajono merija, ieškoma finansavimo naujiems takams tiesti.
„Jei komunikacijų bendrovė išties pasiryš investuoti ir imsis bokšto statybos, geriausiu atveju jis išdygs kitais metais, nes užtruks ir projektavimo darbai, ir derinimas su visuomene, leidimų gavimas“, – aiškino PRP vadovas.
Pamaryje kol kas yra tik vienas apžvalgos bokštas Drevernoje, tačiau pajudėjo ledai vykdant biurokratines procedūras dėl bokšto Rusnės saloje prie Atmatos žiočių statybos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą