Palaiminti senieji Dangės ir Svijanės vardai

Palaiminti senieji Dangės ir Svijanės vardai

Grąžinti senąjį Dangės pavadinimą Dane vadinamai upei ir Svijanės pavadinimą Mumlaukiu (Aulaukiu) pavadintam ežerui vienbalsiai pritarė vakar posėdžiavusi uostamiesčio Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija.

Šios komisijos pritarimo grąžinti per Klaipėdos miestą ir rajoną tekančiai upei tikrąjį jos pavadinimą "Dangė" paprašė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Sykiu jis kreipėsi ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kad ši pareikštų savo nuomonę dėl pavadinimo "Dangė" vartosenos. Politikas pažymėjo, jog prašys ir Klaipėdos miesto, rajono bei Kretingos rajono tarybų pareikšti savo poziciją dėl upės vardo. Jeigu visos minėtos institucijos prašymui pritars, S. Gentvilas kreipsis dėl upės vardo keitimo oficialiame Upių, tvenkinių ir ežerų kadastre.

Už "Dangę" - ir miestiečiai

Šiuo metu upė yra užregistruota oficialiu Akmenos-Danės pavadinimu. Akmena ji vadinama nuo ištakų iki Kretingalės, o Dane - nuo Kretingalės iki santakos su Kuršių mariomis. Toks upės vardas pirmą kartą pavartotas sovietmečio kalbininko Aleksandro Vanago sudarytame Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne1981 m. Mokslininkas argumentavo, jog "Dangės" pavadinimas vokiškas, todėl turi būti pakeistas į lietuvišką "Danės" formą, kuri sietina su slavišku upės "Donas" pavadinimu.

Vėliau VLKK pozicija kito. Kalbininkai leidžia vartoti tris pavadinimus: Danės, Dangės, Danijos, tačiau oficialiu laikomas Danės vardas.

Kuršiškas Dangės pavadinimas, reiškiantis "vingį", naudotas visuose rašytiniuose šaltiniuose, pradedant pilies pastatymo (miesto įkūrimo) aktu, kartografijoje. Išsamią kalbinę ir istorinę argumentaciją Dangės upės pavadinimui yra parašęs kultūros paveldo ekspertas ICOMOS narys Kęstutis Demereckas. Ją S. Gentvilas pridėjo prie savo rašto.

Praėjusiais metais viešoje diskusijoje Dangės pavadinimui pritarė ir kalbininkas, VLKK narys Albinas Drukteinis. Dar anksčiau už senojo upės pavadinimo grąžinimą apklausos metu pasisakė dauguma klaipėdiečių.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija vienbalsiai pritarė Dangės pavadinimui, tačiau taip pat akcentavo, jog prieš teikiant klausimą Tarybai pagal reglamentą turėtų būti gauta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Sovietmečio kūrinys

Be kalbininkų išvadų ir argumentų ta pati komisija palaimino Svijanės vardo suteikimą Mumlaukio (Aulaukio) ežerui. Prašymą grąžinti šį pavadinimą ežerėliui, tyvuliuojančiam šalia Dragūnų kvartalo ir Liepojos plento, pateikė Šilojų seniūnijos seniūnaitis Aurimas Mockus.

Šis prašymas taip pat pagrįstas K. Demerecko moksliniu tyrimu, jog "Svijanė" senas baltiškas ežero pavadinimas. Aulaukiu vadintas kitas ežerėlis, buvęs Aulaukio dvaro (dabar Butigeidžio dragūnų bataliono) teritorijoje, o Mumlaukio pavadinimas - sovietmečio kūrinys, nefiksuotas jokiame istoriniame šaltinyje.

Klaipėdos savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda pažymėjo, jog oficialiame registre šis ežeras yra bevardis. Todėl raštas Tarybai bus dėl oficialaus pavadinimo suteikimo.

Naujų gatvių nesugalvojo

O štai paties V. Nausėdos prašymas dėl gatvės pavadinimo suteikimo naujai 100 metrų ilgio gatvelei, kuri formuojama naujame gyvenamųjų namų kvartale Tauralaukio pakraštyje, šalia Arimų gatvės, liko nepatenkintas, nes nebuvo pateikti variantai ir komisija atėjo nepasiruošusi.

Netoliese formuojamo kvartalo jau yra medžių vardais (Jazminų, Akacijų, Kadagių ir kt.) ir Mažosios Lietuvos vardais (Ragainės, Labguvos ir kt.) pavadintų gatvių, tad komisija tradiciją norėtų išsaugoti. Parinkti ir argumentuoti pavadinimą gatvei įpareigota komisijos narė istorikė Zita Genienė.

Lietuvos archeologų draugija paprašė komisijos pavadinti gatvę žinomo archeologo, rašytojo, Nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Tarasenkos (1892-1962) vardu. Būdamas Lietuvos kariuomenės karininku jis 1923-1925 tarnavo Klaipėdoje, dabartinėje universiteto teritorijoje, dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulke. Čia parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį "Priešistorinė Lietuva", žvalgė regiono piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu. Šiais metais minimos 125-osios P. Tarasenkos gimimo metinės bei Piliakalnių metai, todėl prašoma įamžinti šios asmenybės atminimą.

Komisijos nariai pritarė P. Tarasenkos įamžinimui, tačiau pasiūlė tai daryti kitokia forma, galbūt pakabinant atminimo lentelę Klaipėdos universiteto miestelyje, pažymint joje P Tarasenkos nuopelnus.

Posėdyje dalyvavęs archeologas Gintautas Zabiela pažymėjo, jog siūlymas būtų priimtinas, juolab kad žinoma, jog P. Tarasenka gyveno pastate, kuriame dabar yra rektoratas.

Paminklas Vokietijai?

Komisijos posėdyje dalyvavo ir lietuvininkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė. Ji išreiškė pasipiktinimą ir nepritarimą Vytauto A. Gocento siūlymui lietuvininkų bendrijos vardu atstatyti Klaipėdoje paminklą "Borussia-Prūsija".

"Mūsų bendrija šio klausimo nesvarstė ir tokio siūymo neteikia. Tai yra asmeninė V. A. Gocento nuomonė", - sakė E. Barauskienė.

Paminklas "Borussia-Prūsija" Klaipėdoje buvo pastatytas 1907 metais, minint pergalės prieš Napoleoną 100-ąsias metines, skvere priešais rotušę. Jo autorius - skulptūros profesorius Peteris Breueris iš Šarlotenburgo. Sakoma, kad projektą koregavo pats karalius Vilhelmas III, kuris buvo atvykęs ir į iškilmes. Paminklas buvo nugriautas po Antrojo pasaulinio karo.

Siūlymą atstatyti paminklą kartu su V. A. Gocentu pasirašė Nevyriausybinių visuomeninių organizacijų koordinacinės tarybos narys Osvaldas Milius bei Vokiečių bendruomenės pirmininkas Erinas M. Peteraitis.

Komisijos nariai pasisakė prieš paminklo atstatymą. Z. Genienė išsakė nuomonę, jog šio paminklo ideologinė prasmė - Vokietijos imperijos kūrimasis, vokiečių žemių suvienijimo idėja.

"Jeigu paminklas nebūtų nugriautas - negriautume kaip turinčio istorinę vertę objekto, tačiau jo atstatymas šiandien sukeltų daug nereikalingų diskusijų", - sakė Z. Genienė.

Komisijos nuomonei pritarė ir jos pirmininkas Vytautas Čepas, tačiau pridūrė, kad galima ir kitokia nuomonė, kurią žmonės turi teisę reikšti. "Būtų įdomi platesnė diskusija šiuo klausimu spaudoje", - pastebėjo V. Čepas.

Nepritarta buvo ir filosofo, rašytojo Arvydo Juozaičio siūlymui suteikti skverui prie Dangės upės Ernesto Galvanausko, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m. iniciatoriaus, vardą.

Z. Genienė priminė, jog E. Galvanausko vardu jau pavadinta gatvė, komisijos nariai vieningai pritarė, kad būtina kuo greičiau pakabinti jau seniai pagamintą atminimo lentelę ant namo Herkaus Manto gatvėje, kur diplomatas gyveno.

"Skvero pavadinimas yra prigijęs. Žmonės jį seniai vartoja, tad kaži ar verta jį keisti", - išsakė savo poziciją V. Čepas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder