Praėjusią savaitę Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame susitikime verslininkai susitiko su naujuoju Palangos oro uosto direktoriumi Andriumi Daujotu.
Kartu su direktoriumi susirinkime dalyvavęs Lietuvos oro uostų Komercijos departamento Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas aiškino, kad 2014 metais Palangos oro uostui susijungus su kitais - Vilniaus ir Kauno - oro uostais, situacija gerėjo. Anot jo, prieš tai Lietuvoje iš kurorto skrydžius vykdė 3-4 avialinijos. Po įsitraukimo į Lietuvos oro uostų grupę iš Palangos oro uosto savo orlaiviais skraidė 9 aviakompanijos.
"Tai parodo, kad mūsų rinka turi potencialo", - pasidžiaugė A. Stikliūnas.
Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį į Latvijos tarptautinį Rygos oro uostą, dėl kurio, anot jo, Palangos oro uostas kenčia - keleivių srautai nuteka į kaimyninę šalį.
"Oro uostas imasi papildomų veiksmų. Formuojame savo pasiekiamumą Latvijos ir Kaliningrado gyventojams. Sudarome galimybę atvykti autobusais, traukiniais, kad tik tie keleiviai rinktųsi Palangos oro uostą. Tokiu būdu pats oro uostas kuria rinką ir parodo avialinijoms, kad naudos iš mūsų gali būti abiem pusėms", - sakė A. Stikliūnas.
Jis skatino investuotojus ir verslininkus prisidėti prie oro uosto plėtros.
"Mes norime jus paskatinti imtis iniciatyvos, nes tai vertė ne tik oro uostams, bet ir jums", - sakė A. Stikliūnas.
Jis prakalbo ir apie idėją. "Kalbant apie Klaipėdos regioną, mums svarbus susisiekimas ir su Ukraina, kadangi tai gali paskatinti tiek politinius, tiek ekonominius ryšius", - svarstė A. Stikliūnas.
Neužpildo orlaivio
Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas kalbėjo, kad nuo žiemos sezono į Palangos oro uostą didesnio tipo orlaiviu skrydžius pradėjo Skandinavijos oro bendrovė SAS.
"Gauname signalų iš oro bendrovių, kad kartais joms būna sunku", - konstatavo A. Stikliūnas, kalbėdamas, kad lėktuvas nėra užpildomas keleiviais.
Mažesnio tipo orlaiviu nusileisti ganėtinai rizikinga dėl šoninio vėjo. Būtent tai ir paskatino oro bendrovę imtis pokyčių. Tačiau jie gali mažinti pajamas. Anot A. Stikliūno, būtent tai rodo rinkodaros būtinybę.
"Sutarėme, kad aviakompaniją ir savo partnerius pakviesime į pokalbį Lietuvoje ir aptarsime situaciją", - informavo jis.
A. Stikliūnas pasidžiaugė, kad nors 67 proc. oro uostų veikia nuostolingai, o kai kurie oro uostai oro bendrovėms net nebetaiko mokesčių, Palangos oro uostas geba generuoti pelno.
Sulaukė kritikos
Palangos oro uosto direktorius A. Daujotas atkreipė dėmesį į tai, kad jo vadovaujamas oro uostas po to, kai susijungė, išaugo kone tris kartus. Tačiau tuo pat metu pabrėžė, kad ne viskas jų rankose.
"Renkamės ne mes, renkasi avialinijos. Renkasi ne oro uostą, net ne miestą, o valstybę. Pagrindiniai jų keliami klausimai yra tokie: ar skrydis ekonomiškas (įmanoma uždirbti), o jei šis klausimas pakimba ore, tuomet - kas jį finansuos", - susirinkimo metu investuotojams ir verslininkams aiškino A. Daujotas.
Tačiau tai įtikino ne visus. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai aiškino, kad Palangos oro uostas turėtų aptarnauti vieną trečdalį šalies gyventojų - Vakarų Lietuvos regioną. Tačiau taip nėra, nes esą iš čia skrydžių vykdoma mažiau nei 10 proc.
Be to, jie atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors Prekybos, pramonės ir amatų rūmai atlieka verslininkų apklausas apie skrydžių kryptis, į jas oro uosto vadovybė visiškai neatsižvelgia.
"Pasiūlymai keliauja į šiukšlinę", - sakė jie.
Be to, prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai klausė ir to, kodėl nėra įvertinamas atvykstančių turistų potencialas. Anot jo, daugelis užsieniečių mielai keliautų į Palangą, kad galėtų nuvykti į UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančią Kuršių neriją. Tačiau iš jų šalies krypčių į Vakarų Lietuvą nėra, o keliauti apie 300 kilometrų iš Vilniaus turistams nusvyra rankos.
"Palangos oro uostas plečiasi ir auga", - sakė A. Daujotas.
Anot jo, šiuo metu negalima kalbėti apie tai, kad visos problemos ims ir susitvarkys, tačiau, anot jo, oro uostui besiplečiant ši problema gali būti išspręsta.
Naujų skrydžių nori ir savivaldybės
Uostamiestyje diskusijos dėl galimybės Palangos oro uoste atsirasti naujiems skrydžiams verda nuo šių metų pavasario. Už tai pasisako ir verslo atstovai, ir uostamiesčio gyventojai. Daugelis nori naujų krypčių į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.
Dėl išsvajotojo tikslo prie derybų stalo sėdo visos septynios Klaipėdos regiono savivaldybės. Jos sutarė, kad bendrai prie Klaipėdos regiono Pasiekiamumo ir žinomumo programos 2019-2021 m. metams prisidės 200 tūkst. eurų. Daugiausiai - 75 tūkst. eurų - investuos Klaipėdos savivaldybė.
Lietuvos oro uostai keletą kartų per metus informuoja aviakompanijas ir nurodo prioritetinius maršrutus, kuriuos pradėjusios oro linijų bendrovės gautų finansinę pagalbą.
Palangos oro uoste šia galimybe jau pasinaudojo "Wizz Air" (2015 m. pradėti skrydžiai į Londoną); "LOT" (2015 m. pradėti skrydžiai į Varšuvą); "Ukraine International Airlines" (2016 m. pradėti skrydžiai į Kijevą); "Ryanair" (2016 m. pradėti skrydžiai į Glazgą).
Populiariausia kryptis - Jungtinė Karalystė
Lapkričio mėnesį oro bendrovės iš Lietuvos daugiausia skraidino į Jungtinę Karalystę, o skrendant tranzitu dažniausiai buvo skrendama į Rusiją.
Priešpaskutinį metų mėnesį skrydžių vadovai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 19,2 tūkst. skrydžių - 3,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tris ketvirtadalius, arba 14,3 tūkst., sudarė tranzitiniai skrydžiai, kai lėktuvai Lietuvos oro erdvę kirto nenusileisdami Lietuvos oro uostuose.
Vilniaus oro uoste lapkritį aptarnauta beveik trys ketvirtadaliai (73,2 proc., arba 3,6 tūkst. skrydžių) visų tarptautiniuose Lietuvos oro uostuose kilusių ar nusileidusių orlaivių. Kauno oro uoste tuo pačiu laikotarpiu aptarnauti 765 kilę ar besileidę lėktuvai (15,5 proc.), Palangos - 282 (5,7 proc.), Šiaulių - 279 (5,6 proc.). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniaus oro uoste skrydžių skaičius išaugo 2,9 proc., Kauno - 21,4 proc., Palangos - 11 proc., Šiaulių sumažėjo 45,4 proc.
Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių.
NUOMONĖ. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovų nuomone, Palangos oro uostas turėtų aptarnauti vieną trečdalį šalies gyventojų - Vakarų Lietuvos regioną. Tačiau taip nėra, nes esą iš čia skrydžių vykdoma mažiau nei 10 proc. Redakcijos archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą