Pasiekta, kad tvirtinant uosto bendrąjį planą kartu būtų sprendžiama ir dėl miesto interesų

Miesto pozicija dėl uosto plėtros planų nėra nubraukta, o skubos tvirtinant uosto bendrąjį planą nebus – teigia Klaipėdos meras, dalyvavęs Vyriausybėje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje. Šiandien, spalio 22 d., ši komisija nutarė rekomenduoti Vyriausybei pritarti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrajam planui, tačiau anot Klaipėdos mero, pavyko pasiekti, kad kartu Vyriausybei būtų pateiktas ir Dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo planas, kuris minimizuotų uosto veiklos poveikį miestiečių gyvenimo kokybei.

„Posėdyje nuskambėjo siūlymai Vyriausybei uosto bendrąjį planą tvirtinti po savaitės ar 10 dienų, tačiau tokia skuba nėra pateisinama, ypatingai, kai ji nėra sinchronizuota su Dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo planu. Dėl to teko įsijungti į labai aktyvią ir karštą diskusiją tiek su ministerijų, tiek su uosto, tiek kitų žinybų atstovais ir bent jau mažyte pergale galima laikyti tai, kad pavyko grupės narius įtikinti, jog Vyriausybei uosto bendrasis planas turėtų būti teikiamas kartu su Dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo planu“, – sako Klaipėdos meras.

Anot mero, kalbant apie Dalykinių sąlygų sąvade išdėstytų miesto lūkesčių įprasminimą ir įteisinimą, reikalingas nuoseklus darbas.

„Neužtenka vien tik pažadų ar poetinio apibūdinimo, būtini konkretūs įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai, paskirtos įgyvendinančios institucijos. Ar visas šis planas bus patvirtintas kartu su uosto bendruoju planu, ar kiek vėliau, tai jau yra Vyriausybės kompetencijos klausimas, tačiau svarbu, kad tai būtų miestą įtikinanti Vyriausybės garantija bei įsipareigojimai, kurie nekeltų abejonių, dėl ko susitarta ir kaip tai bus įgyvendinta. Buvo nuskambėjęs siūlymas susitarimus įtvirtinti protokoliniu pavedimu, tačiau mano atsakymas šiuo klausimu pakankamai kategoriškas ir griežtas: miestas jau turi liūdną patirtį dėl protokoliniuose pavedimuose fiksuotų pažadų įgyvendinimo. Tai buvo išgirsta ir artimiausiu metu vyks intensyvus dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo plano rengimo procesas, o su visomis pusėmis suderintas dokumentas guls ant Vyriausybės stalo drauge su uosto bendruoju planu“, – teigia V. Grubliauskas.

Mero teigimu, dėl kiekvienos Dalykinių sąlygų sąvade išskirtos pozicijos bus kalbamasi ir deramasi atskirai.

„Turi būti rastas sprendimas kiekvienu atveju,  tiek kalbant apie regioninį stadioną, tiek IXB transporto koridorių, tiek centrinės geležinkelio stoties perspektyvą, tiek Statybininkų prospekto tęsinį ar pietinį aplinkkelį. Posėdyje nuskambėjo pasakymas, kad Lietuvoje yra 17 aplinkkelių, kurie laukia savo eilės, tačiau prie visos deramos pagarbos visiems Lietuvos aplinkkeliams, mano pozicija šiuo atveju aiški – apie Klaipėdą kalbant kaip apie vienintelį uostą, akcentuojant uosto svarbą valstybei ir uosto bendrojo plano rengimo poreikį, negali Klaipėdos pietinis aplinkkelis, Baltijos ar Statybininkų prospektas stoti į bendrą eilę. Mes nereikalaujame privilegijų, tačiau miesto ir uosto svarba valstybei turi būti įvertinta nacionaliniu kontekstu. Ateinančiais metais suplanuoti 5 mln. Baltijos prospekto-Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijai ir dar 5 mln. 2021-aisiais, – tai tik geras pirmasis patiekalas“, – sako meras.

Meras atkreipia dėmesį ir į pasisakymus, kad išorinio uosto vieta galutinai bus parinkta atlikus Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir palyginus du variantus – Melnragę ir Būtingę. Šie procesai vyksta rengiant Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, tačiau anot mero, jau dabar matoma, kad Būtingės variantas vertinamas tik kaip teorinė galimybė.

„Jeigu kažkas tikisi, kad tai galėtų sustabdyti uosto plėtros planų įteisinimą, tokios iliuzijos, vargu, ar išsipildys. Net ir šiam posėdžiui pateiktuose dokumentuose daugelyje vietų matoma, kad apie Būtingę net nekalbama,  akcentuojama tik Melnragė, į ką aš atkreipiau visų dalyvaujančiųjų dėmesį. Apie Būtingę bus svarstoma tik vykdant šalies bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūras, tačiau ar uosto bendrasis planas su išoriniu uostu Melnragėje taps realybe, vėlgi tai – Vyriausybės kompetencijos klausimas“, – teigia Klaipėdos meras.

Anot mero, uosto svarba tiek miestui, tiek valstybei neabejotina, tačiau jokie plėtros planai negali būti įgyvendinami miestiečių gyvenimo kokybės sąskaita, todėl savivaldybė toliau aktyviai dalyvaus procese bei sieks, kad būtų įgyvendintos Dalykinių sąlygų sąvade numatytos priemonės ir taip užtikrinta, kad  miestiečių gyvenimo kokybė nuo uosto plėtros planų kaimynystėje nenukentėtų. Savivaldybė taip pat aktyviai dalyvaus Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo procese bei sieks, kad numatomi sprendiniai tenkintų pirmiausiai klaipėdiečių interesus.