Apklausa parodė, kad beveik 70 proc. būsimų pirmokų ir kone 40 proc. pradinukų plaukti nemoka. Lietuva ES atsitiktinių skendimų vidurkį viršija net 7 kartus, todėl siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams vandenyje svarbu išmokti plaukti kuo jaunesniame amžiuje.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Laura Lidžiūtė išanalizavusi anketų duomenis pabrėžė, kad liūdniausia situacija – kalbant apie pačių mažiausiųjų klaipėdiečių plaukimo įgūdžius. Vyresnėse klasėse padėtis irgi nėra be priekaištų. Pavyzdžiui, apklausus 9-12 klasių moksleivius paaiškėjo, jog tik 24,4 proc. jų vienu plaukimo būdu ir be pagalbinių priemonių įveiktų 25 m atstumą vandenyje.
„Judėjimas vandenyje labai naudingas sveikatai, tai kartu papildo ir vaikų vasaros užimtumą. Siekiame, kad vaikai ne tik išmoktų plaukti, bet ir grūdintųsi“, - apie baseino naudą sveikatai pasakojo Klaipėdos miesto socialinių reikalų departamento Audra Daujotienė.
Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė Ilona Zuozienė pabrėžė, kad šios programos esmė – geras startas į tobulėjimą. „Šešios pamokos tėra tik pati pradžia, įgūdžius reikėtų ir toliau tobulinti. Nėra žmonių, kurie negalėtų išmokti plaukti“.
Ji taip pat teigė, kad reikalingas gilesnis suvokimas, ką iš tiesų vaikas sugeba. „Jei pradinukas sako mokantis plaukti, tai dar nereiškia, kad moka. Jis gali mokėti tol, kol pasiekia dugną, arba nuplaukti tik trumpą atstumą. Skendimo atvejai paprastai būna, kai pervertinamos asmeninės fizinės galimybės“, – pasakojo viceprezidentė.
„Dažnai patys tėvai mokina vaikus plaukti, tačiau tokie vaikai dažniausiai plaukia netaisyklingai, o ir pats mokymo procesas užtrunka ilgiau. Taigi plaukimo mokymas turėtų būti specialistų rankose“, - pridūrė I. Zuozienė.
Plaukimo mokymus Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras iš Sveikatos fondo lėšų organizuoja tik antrus metus. Visuomenės sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė priminė, jog prieš tai keletą metų iš šių lėšų plaukti mokėsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Šiemet vaikų metai, todėl pirmenybė jiems“, - juokaudama ištarė viena iš konferencijos dalyvių.
Konferencijoje kalbėta ir apie elgesį prie vandens telkinių. „Mūsų visuomenei labai trūksta buvimo prie vandens telkinių kultūros. Kartais baisu stebėti, kaip žmonės elgiasi tiek vandenyje, tiek ant kranto, ką jau kalbėti apie šiukšlinimą“, - savo pastebėjimą niūriai išreiškė Klaipėdos plaukimo veteranų sporto klubo „Nendrė“ prezidentė Asta Dirgelienė.
Visi susirinkusieji konferencijos dalyviai džiaugėsi netrukus atsirasiančiu nauju baseinu Klaipėdoje. Tačiau tuo pačiu jie išreiškė nusivylimą dėl tikslinių lėšų stygiaus plaukimo mokymams. I. Zuozienė pastebėjo, kad uostamiestyje privačios įmonės mažai remia tokią veiklą, tuo tarpu Telšiuose „Žemaitijos pienas“ remia antrokų plaukimą.
„Net yra toks šūkis „Antrą klasę baigi – plaukti moki!“, – sakė I. Zuozienė.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad tėvai ir vaikai norėtų, jog per kūno kultūras pamokas būtų mokoma plaukimo įgūdžių. Ir net 90 proc. tėvų sutiktų mokėti 15 litų už vieną plaukimo pamoką baseine.
Primename, kad šiemet plaukimo mokymo programa suskirstyta į tris etapus. Pirmasis vyks birželio 16-27 dienomis, antrasis startuos birželio 30-ąją ir tęsis iki liepos 5-osios, trečiasis rugsėjo 8-30 dienomis. Galimybę išmokti plaukti turės net 576 vaikai.
Rašyti komentarą