Realiai pasvėrus Klaipėdos uosto naudą regionui, valstybės ekonomikai, įvertinus Lietuvos, kaip stiprios jūrų valstybės, poziciją, iš principo lyg ir neturėtų būti kvestionuojama, kad tiek uostas, tiek miestas privalo plėstis, nes šalies ekonomika nestovi vietoje, tai neišvengiamas procesas. Natūralu, kad daliai klaipėdiečių vis dar kyla įvairių klausimų, susijusių su uosto planais. Todėl dabar derėtų nepraleisti galimybės tiesiogiai susipažinti su konkretizuotais uosto bendrojo plano (BP) sprendiniais.
"Su visais bendrojo plano sprendiniais bus galima detaliai susipažinti. Mes esame atviri visuomenei, atviri pastaboms ir siūlymams, dar kartą susitiksime su gyventojų bendruomenėmis. Susitikimus su bendruomenėmis dėl uosto plėtros pradėjome jau beveik prieš porą metų", - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Su bendrojo plano konkretizuotų sprendinių ekspozicija susipažinti bus galima jau nuo birželio 4 d. (pirmadienio) iki rugpjūčio 6 d. Uosto direkcijos administracinio pastato (J. Janonio g. 24) I aukšto patalpose (apsaugos poste).
Pasiūlymai raštu dėl teritorijų planavimo dokumento - uosto bendrojo plano - planavimo organizatoriui gali būti teikiami visus tuos du mėnesius iki pat baigiamojo susirinkimo - konferencijos pabaigos. Baigiamasis susirinkimas - konferencija vyks rugpjūčio 6 d. 13 val. Uosto direkcijos susirinkimų salėje II a.
Reikia būti pasiruošus namų darbus
Uosto BP nėra statybas leidžiantis dokumentas. Teigiama, kad išorinis uostas ties Melnrage bus statomas tik tada, kai atsiras potencialus investuotojas, ateisiantis su savo krovinių srautu ir nedidinsiantis konkurencijos tarp dabartinio uosto krovos kompanijų.
BP sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija - 25 metų laikotarpiui. Tais sprendiniais bus įtvirtinta ilgalaikė uosto veiklos ir plėtros strategija. BP pagrindu bus įmanoma įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą - pasiekti maksimalų gylį uosto akvatorijoje ir suformuoti naujas teritorijas, nutolusias nuo gyvenamųjų rajonų.
Priminsime, kad uosto plėtra numatoma tiek pietinėje uosto dalyje, tiek šiaurinėje, kur turėtų būti pastatytas išorinis uostas. Planuojama, kad jūroje ties Melnrage bus suformuota apie 130 ha sausumos teritorija. Čia numatomas metinis krovos pajėgumas - apie 34 mln. t krovinių. Šalia išorinio uosto turėtų būti išvystyta rekreacinė, pramoginė zona.
Pietinėje uosto dalyje, Kuršių mariose, planuojama supilti apie 80 ha sausumos teritoriją.
Statant pietinius uosto vartus, bus sudaryta galimybė įrengti mažųjų pramoginių laivų prieplauką. Tikimasi, kad miesto pietinėje dalyje bus sukurta galimybė naujiems rekreaciniams, pramoginiams, komerciniams objektams statyti.
Prieš pradedant įgyvendinti svarbiausius uosto plėtros projektus, turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, parengti statybos projektai ir kiti konkrečius plėtros darbus leidžiantys dokumentai.
Laivų mažiau, krovinių - daugiau
Atlikti skaičiavimai rodo, kad, esant tokiam krovinių srautų augimui, koks pastaraisiais metais yra fiksuojamas Klaipėdos uoste, apie 2025 metus Lietuvos uosto galimybės bus išsemtos. Negalima leisti, kad taip atsitiktų, nes Klaipėdos uostas yra ne tik uostamiesčio, bet ir visos Lietuvos ekonomikos variklis, valstybės strateginis objektas.
Pasaulinės laivybos tendencijos - laivų parametrai nuolat didėja. Tai akivaizdžiai rodo toks faktas, kad į Klaipėdos uostą atplaukia vis mažiau laivų, tačiau uoste perkraunama vis daugiau krovinių. Taip yra todėl, kad didesni laivai jų atgabena daugiau. Krovinių siuntėjai suinteresuoti mažinti transportavimo kaštus.
Pastaraisiais metais Lietuvos uoste fiksuojama rekordinė krovinių apyvarta. Nuo 1998 metų, kai Klaipėdos uoste buvo kraunama 15 mln. t krovinių, krova išaugo beveik 3 kartus - 2017 m. krovinių apyvarta pasiekė 43,17 mln. t, o laivų skaičius per tą laikotarpį sumažėjo nuo 8 155 iki 6 568 laivų per metus.
Klaipėdos uostas jau trečius metus yra lyderis tarp Baltijos valstybių, nes jame puikiai derinami valstybinio ir privataus kapitalo interesai, jame įdiegtos vienos moderniausių technologijų.
"Tai yra faktinė uosto statistika ir ši tendencija tęsiasi metų metus. Didesniems laivams reikia didesnio teritorijos ploto kroviniams sandėliuoti. Laivas negali stovėti prie krantinės ir laukti krovinio, nes jo prastovos labai brangiai kainuoja. Tam, kad uostas išlaikytų augimo tempą, privalome vystyti infrastruktūrą ir būti pasirengę dar didesniam krovinių srautų augimui. Ateityje mes ketiname priimti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus", - teigia Uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus.
Vartai į Europos rinkas
"Klaipėdos uostas yra vienas iš sėkmės garantų, vartai į eksporto rinkas ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai. Uostas atveria šio regiono įmonėms puikias galimybes išnaudoti turimą geografinę padėtį ir plėsti regione paslaugų centrus. Juk yra puikus susisiekimas su Skandinavija, o šios kaimyninės valstybės, mažindamos savo įmonių sąnaudas, perkelia savo paslaugų centrus į kaimyninių valstybių miestus", - Klaipėdos uosto patrauklumą tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių verslui įvardija Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
"Verslo poreikiai Klaipėdos uoste perprantami akimirksniu, galimybių optimizuoti sąnaudas ieškoma gana lanksčiai, reikiami sprendimai gimsta greitai. Tai, kaip dirba uostas, yra esminio Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pažado klientams tęstinumas. 2017 m. mes pirmieji pasaulyje pelnėme pripažinimą už pranašumą suteikiant galimybes investuotojams įsikurti ir plėstis greitai, - teigia Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės direktorius Eimantas Kiudulas. - Mes džiaugiamės glaudžia partneryste su uostu. Dirbdami kartu tapome patraukliausia lokacija tokiems milžinams, kaip "General Electric", "Philip Morris", "Heidelberg" ar "Indoramai" - didžiausiai PET gamintojai pasaulyje, o Klaipėdos LEZ - sėkmingiausia laisvąja ekonomine zona Baltijos jūros regione. Itin teigiamai mes vertiname Uosto direkcijos sprendimą plėtoti išorinį uostą. Su juo žengsime dar toliau - tikiu, jog tapsime ryškus centras tarptautinio verslo žemėlapyje ir išplėsime miesto galimybes pritraukiant naujų pažangios pramonės įmonių."
Nevalia sustoti
Apskaičiuota, kad viename Klaipėdos uosto teritorijos hektare kraunama apie 80 000 tonų krovinių. Pasiektas maksimaliai aukštas uosto teritorijos išnaudojimo lygis rodo, kad procesai uoste vyksta ypač greitai, pasitelkiant pačias moderniausias technologijas. Suprasdami, kad laikas yra vienas iš svarbiausių faktorių krovinių gabenimo versle, uosto terminalai kreipia didžiules investicijas į aukščiausio lygio naujausias technologijas.
Didėjanti uosto krovinių apyvartos dinamika patvirtina, kad pasirinkta teisinga strategija ir uostas dabar yra konkurencingas. Tačiau, jeigu vystymo tempai lėtės arba sustos, Klaipėdos uostas praras konkurencingumą, nes labai sparčiai plečiasi kaimyniniai uostai į infrastruktūrą investuodami milijonus eurų.
Klaipėdos uosto nauda skaičiais
Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus 2017 m. papildė daugiau kaip 765 mln. Eur.
23 proc. Klaipėdos m. savivaldybės pajamų iš mokesčių sudaro su uostu susijusių įmonių sumokami mokesčiai.
2018 m. Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur pelno įmoką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą