Praminė kopūstų bačka: nardymo šachta - teismų karuselėje

Prieš porą metų duris atvėręs Klaipėdos baseinas skendi karantino padiktuotoje tyloje, tačiau net ir atvėrus duris vanduo neprisipildys 9 metrų gylio nardymo šachtoje. Iš jos vanduo išleistas liepos mėnesį dėl nesandarumo. Vanduo veržėsi pro nesandarius plyšius, iškilnojo grindis. Unikalia Baltijos šalyse vadinta šachta nardytojai pasidžiaugė vos porą metų ir šiuo metu treniruojasi Klaipėdos rajone esančiame Slengių karjere, o šachtą sarkastiškai vadina kopūstų rauginimo bačka. Dėl šachtos ir kito broko Klaipėdos baseine situacija narpliojama teisme. Kada nardytojai vėl galės joje nardyti, nežinia.

2018 metų vasarą atidarius baseiną su pasididžiavimu skelbta, jog čia įrengta ir vienintelė Lietuvoje specializuota nardymo šachta, kurios gylis siekia 9 metrus, o plotis – 8 metrus. Ji pritaikyta profesionalių narų rengimui. Vienu metu šachtoje gali treniruotis iki 15 narų.

Kaip 15min sakė Klaipėdos baseino direktorė Ieva Vaičiurgė, šioje šachtoje treniruodavosi priešgaisrinės tarnybos narai, kariškiai, buvo vykdomi narų kursai.

„Jos paskirtis buvo, ko regione niekur kitur nebuvo iki šiol – ruošti narus ir leisti jiems praktikuotis, ypač šaltuoju sezonu. Daug tarnybų atvykdavo. Šachtos paskirtis specifinė, bet ji buvo nuolatos naudojama“, – sakė I.Vaičiurgė.

Iš šachtos vanduo buvo išleistas liepos 13 dieną. Tuo metu atvyko teismo paskirtas ekspertas, dalyvavo ir šachtą montavusios įmonės atstovas. Įvertinti defektai.

„Kai tik po karantino atsidarėme, pastebėta, kad leidžia vandenį ir pavojinga eksploatuoti, remiantis ekspertų rekomendacijomis. Leido akivaizdžiai vandenį. Per naktį ant grindų būdavo vandens, išsikilnojo grindų danga. Galvota, kad tai smulkus santechninis defektas, keli vamzdžiai. Kaip mes dabar manome, laukia didžiulis, kapitalinis remontas, dalies sienos griovimas“, – kalbėjo direktorė.

Šachtos būklę vis dar vertina specialistai, turintys surašyti nustatytą broką, įvertinti, kiek kainuotų šachtos remontas. Informacijos laukiama ir iš šachtą rengusios įmonės.

Kol kas savo klaidų nepripažino niekas – nei baseino statytojas, nei rengėjai. Manoma, jog be teismo verdikto darbai nepajudės, nes sutvarkymui prireiks didelių lėšų.

Teisme – dvi bylos

Konfliktinę situaciją sprendžia Klaipėdos apygardos teismas, kur nagrinėjamos dvi sujungtos bylos. Kaip 15min sakė teismo atstovė Dovilė Saulėnienė, pirma dėl įpareigojimo pašalinti statybos rangos darbų defektus į teismą kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybė. Nurodyta, jog trūkumų yra daug ir šie turi būti pašalinti rangovo. Darbus vykdė bendrovė „Axis Industries“.

Pastaroji į teismą kreipėsi dėl savivaldybės neteisėtai gautos garantinės sumos, siekdama, jog ši būtų grąžinta. Įmonė motyvuoja, jog dėl defektų dar ginčijamasi ir lėšos negali būti naudojamos.

Klaipėdos savivaldybė pasirašinėdama su rangovu darbų sutartį numatė, jog baigdamas darbus rangovas privalės pateikti defektų šalinimo garantiją. Tai banko dokumentas, pagal kurį, gavus žinią apie defektus, galima pasinaudoti garantinio fondo lėšomis. Suma siekia 100 tūkstančių eurų. Savivaldybė šias lėšas yra gavusi ir pradėjo jomis disponuoti.

Anot D. Saulėnienės, bylos duomenimis, statytojas sutinka tik dėl dalies broko. Nurodoma, jog dalis defektų galėjo atsirasti dėl netinkamos eksploatacijos. Byloje vardijama apie 200 defektų.

Byla teismą pasiekė dar pernai, tačiau dėl įvairių peripetijų jos nagrinėjimas dar nėra prasidėjęs. Teismas balandį paskyrė atlikti kompleksinę ypatingo statinio statybos bei metalo ekspertizę. Specialistų prašoma nustatyti, ar užfiksuoti defektai atsirado pažeidus projektinius dokumentacijos reikalavimus, ar defektai galėjo būti nustatyti darbų perdavimo užsakovui metu. Ekspertizė turėjo būti atlikta iki liepos, vėliau kelis kartus nukelta ir dar tebevykdoma.

Ekspertai turi įvertinti ir su nardymo šachta susijusias problemas – ar jos gamybai panaudotas tinkamas metalas, ar nerūdyjantis plienas atitinka tam tikrus standartus, nurodytus projekte. Daroma prielaida, jog defektai galėjo atsirasti dėl netinkamos šachtai panaudotos medžiagos.

Pakeitė nutrūkusius lynus

Nardytojų atstovai socialiniuose tinkluose neslepia apmaudo, jog gavusi garantinio fondo lėšas savivaldybė delsia ir nesiima spręsti problemos.

Klaipėdos savivaldybės atstovas, Klaipėdos baseino projektą kuravęs Gintaras Dovidaitis 15min teigė, jog dėl nardymo šachtos savivaldybė vis dar laukia tikslesnės informacijos. Kol kas buvo gautas tik bendro pobūdžio pranešimas apie tai, kad šachta nesandari ir leidžia vandenį, o šis išleistas siekiant užkirsti kelią dar didesnei žalai. Kiek galėtų kainuoti remontas, nežinia.

Dalis lėšų, gautų pagal garantinį dokumentą, jau buvo panaudota kitos problemos sprendimui – pakeisti nekokybiški, nutrūkę lynai, kurių pagalba kilnojamas baseino dugnas.

„Tai buvo išspręsta, pasinaudojant garantiniais pinigais. Kita dalis nėra panaudota, dėl jos panaudojimo sprendžiama, pasitelkus iš koncesininko gautą informaciją. Koncesininkas informavo, kad yra pratekėjimas iš nardymo šachtos, tikslesnės informacijos dar neturime. Gali būti, kad iš šitų lėšų problema bus sprendžiama. Defektų nemažai po statybos, kuriuos reikėtų šalinti. Dėl jų yra ir teisminis ginčas, kai kur neabejojama, kad yra rangovo problema. Svarstoma, kuriuos iš defektų šalinti iš garantinių pinigų, nes visiems pašalinti neužteks“, – sakė G.Dovidaitis.

15min žiniomis, fonde yra likę apie 80 tūkstančių eurų.

Nardo tvenkinyje

Be nardymo šachtos likę narai šiuo metu, kol leidžia palankūs orai, nardo prie Klaipėdos esančiame Slengių karjere.

„Šachta gėdingai uždaryta. Slengių karjeras, pietinė dalis, pakankamai įdomi. Ten išnardėm, jame yra apie 8 metrai gylio, medžiai, kelmai, keliai buvę. O šachta nė dviejų metų neprabuvo, nuo kovo neveikia. Jau galėjo penkis kartus izoliuoti ir padaryt veikiančią. Iš naujo padengti ir ta šachta veiktų, nėra savininko tikro, kuris būtų atsakingas. Kas nukenčia? Vėl miestiečiai, viskas statoma, daroma, o atsakingų vis tiek nebus. Bankrutuos už kiek laiko statytojas ir savivaldybė nieko nepadarys“, – nuomonę išreiškė vienas nardytojų.

Pasak prisistatyti nenorėjusio vyriškio, Klaipėdos baseine šaltuoju metų laiku nardyti buvo labai patogu. Tai buvusi pagrindinė narų darbo vieta.

„Tarp tų specialistų, kurie nardė, buvo naudojama. Eidavome 4 kartus per savaitę, keletą kartų per dieną, vykdavo treniruotės, tiek individualios, tiek grupinės. Savivaldybė yra paėmusi iš garantinio fondo pinigų, galėtų sutvarkyti“, – kalbėjo vyriškis, sarkastiškai vadinamas šachtą „kopūstų rauginimo bačka“, kurios niekas nesugeba užhermetizuoti.

O kol kas narams tenka nerti į maždaug 10 laipsnių šilumos vandenį Slengių karjere. Baseine tokiu metu treniruotės vykdavo kur kas šiltesniame, 28 laipsnių vandenyje. Čia treniruojasi ir kariškių narai.