Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas vakar tvirtino, kad pradedant rengti uosto bendrąjį planą nemažas dėmesys bus skiriamas būtent perspektyvinių, su uosto veikla susijusių teritorijų paieškai.
"Dalis teritorijų yra pietinėje miesto dalyje. Privačiose žemėse jau yra pradėtos formuoti tam tikros logistikos zonos, o uostas šalia vandenvietės apsauginių zonų turi 300 hektarų rezervinę teritoriją. Iškėlus vandenvietę laisvas teritorijas būtų galima kompleksiškai sujungti į vieną apie 1,5 tūkstančio hektarų visumą. Reikia įvertinti ir tai, kad planuojama užpilti dalį Kuršių marių teritorijos", - tvirtino A. Kamarauskas.
Anot jo, Klaipėdos uostas šiuo metu turi neproporcingai mažai erdvės. Pavyzdžiui, Rygos, kurio krovos apimtys gan panašios į mūsų uosto, turi per 6 tūkst. ha sausumos ploto, o Klaipėdos - tik 558.
"Kitų uostų galimybės vykdyti veiklą yra dešimteriopai geresnės", - tvirtina A. Kamarauskas.
Nors paskutinį kartą šis klausimas buvo apipintas diskusijomis, šį kartą vieningai ir be didesnių kalbų pritarta, kad vandenvietės iškėlimo techninės užduoties galimybių studijos rengimu ir jos finansavimu turėtų užsiimti Uosto direkcija.
Tačiau posėdyje dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas priminė, kad prieš keliolika metų jau buvo svarstomos tokios galimybės, tačiau parengus studiją buvo pateikta neigiama išvada. Be to, į vandenvietės atnaujinimą buvo investuota nemažai Europos Sąjungos paramos pinigų. Tad prieš rengiant galimybių studiją pasiūlyta peržvelgti ir anksčiau specialistų pateiktas išvadas.
"Klaipėdos vandens" direktorius Leonas Makūnas "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė tokiems uostininkų norams nesipriešins, jei bus įgyvendinti jau anksčiau pareikšti reikalavimai. Esminis - visas higienos normas atitinkančio vandens tiekimas per pietinę miesto vandentiekio sistemos dalį.
Kaip ir dabar, būtų privaloma užtikrinti, kad sistema būtų pajėgi perduoti iki 40 tūkst. kub. metrų vandens per parą, turėtų nesikeisti ir vandens slėgis vamzdynuose.
"Ankstesni pasvarstymai vandenį pumpuoti iš Palangos yra nekompetentingų asmenų kalbos. Ten vanduo imamas iš to paties požeminio sluoksnio, iš kurio vanduo tiekiamas pirmajai vandenvietei. Atmetant technologinius nuostolius iš ten yra įmanoma paduoti tik apie 25 tūkstančius kubinių metrų vandens. Net jei jo ir užtektų, yra kita problema - miesto sistema sukurta taip, kad vanduo būtų tiekiamas iš 2 taškų - šiaurės ir pietų. Kitaip būtų paveiktas vandens slėgio pasiskirstymas", - aiškino L. Makūnas
Jis tikino, kad realiausias variantas, iš kur būtų galima imti vandenį - Minijos upė ties Dituva. Jį imant tiesiai iš vagos ar šalia upės formuojant krantinio tipo vandenvietę būtų įmanoma surinkti reikiamą vandens kiekį, jį išvalyti ir tiekti gyventojams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą