Šalia Klaipėdos - tiksinti bomba

Kol kas vyksta ginčai, ką reikia daryti, tačiau nė viena pusė negarantuoja, jog avarija neįvyks.

Radailių bendruomenė norėtų, kad vandens lygis būtų nuleista šiek tiek mažiau nei siūlo savivaldybė, "Pakrantės" sodų gyventojai siūlo nelaukti nelaimės - esą brangi kiekviena diena ir priemonių reikia imtis iš karto, tokios pat pozicijos laikosi ir Klaipėdos rajono valdžia, bet to daryti neleidžia aplinkosaugininkai. Gamtos mylėtojai taip pat pritaria, jog vandens telkinio liesti iš viso nereikia - tokių žmonių traukos vietų greta Klaipėdos esą ir taip mažai, be to, gaila gyvūnijos.

Kol kas sutariam tik dėl vieno - kažką daryti reikia.

"Įsivaizduokite - 2 milijonai kubinių metrų vandens. Tai labai didžiulis kiekis vandens ir, jeigu tiek būtų paleista vienu momentu, nusiristų milžiniška banga. Nuo jos pirmiausiai kliūtų "Pakrantės" sodams, Tauralaukiui, Mažajam Kaimeliui ir net Klaipėdos senamiesčiui", - sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas.

Remonto reikia seniai

1975 m. pradėta eksploatuoti Eketės upelio užtvanka kadaise tarnavo kaip vandens rezervuaras buvusio Tauralaukio ūkio reikmėms, tačiau jam žlugus šio telkinio įrenginius privatizavo Raimonda Balnienė - dabartinė Valstybinio turizmo departamento direktorė.

Jau ne pirmi metai kalbama, jog dėl galimų užtvankos įrenginių broko užtvankai gresia griūtis.

PASIKARTOS? 2005-aisiais šiaurinėje miesto dalyje gyvenusiems žmonėms jau teko braidžioti po savo būstus. Baiminamasi, kad tokia situacija ir vėl gali pasikartoti. Redakcijos archyvo nuotr.

"Kad reikia remonto, buvo aišku jau 1988 metais - tuomet buvo parengtas užtvankos rekonstrukcijos projektas. Tačiau jis taip ir užmirštas iki šiol. Gali būti, jog ten yra trūkę gelžbetoniniai vamzdžiai, bet tikslios ekspertizės nėra", - pasakojo V. Letukas susitikimo pas rajono merą Vaclovą Dačkauską metu.

Rajono valdžia jau prieš kurį laiką yra apskaičiavusi, jog 13 metų gylio užtvankoje vandens lygį bent trejiems metams reikia sumažinti 4 metrais - tokiu atveju avarijos tikimybė sumažėtų. Tačiau šis siūlymas sulaukė nemažai prieštaravimų - teigiama, kad jis nepagrįstas. Be to, rajono valdžiai imtis bet kokių veiksmų trukdė ir tai, jog užtvankos įrenginiai jai nepriklauso.

"Jeigu įvyktų nelaimė, kas prisiimtų atsakomybę, ką kaltinti? Už savo turtą įprastai atsako šeimininkas. Mano žiniomis, Raimonda Balnienė raštiškai pasižadėjo užtvankos įrengimus rajono savivaldybei perleisti už simbolinį litą. O savivaldybės administracija ir Taryba padarys viską, kad nebūtų avarijos. Reikia sveiku protu ir įstatymais vadovautis", - teigė visas puses išklausęs V. Dačkauskas.

Jis teigė įsitikinęs, jog vandens lygis užtvankoje tikrai bus sumažintas dar šiemet.

Be to, jeigu užtvankos įrengimai nepriklausytų privačiam asmeniui, nei savivaldybė, nei bendruomenė iki šiol negalėjo net pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą jos remontui. Nors tokių priemonių yra - Žemės ūkio ministerija bent šiemet suteikė galimybę paimti iki 2 mln. litų tvenkiniams tvarkyti. Ateityje tokia galimybe žadama pasinaudoti.

Rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija užtvankos būklę įvertino kaip ekstremalią.

Ką apie savo turto likimą mano pati R. Balnienė, sužinoti nepavyko - ji šiuo metu yra išvykusi į komandiruotę.

Nuomonės skiriasi

Socialinių mokslų daktaras docentas Petras Vaičiūnas pasiūlė šio vandens telkinio iš viso neliesti, o minėtos komisijos aktą pavadino "silpnu".

"Vandens lygį sumažinus net dviem metrais čia sumažėtų ne tik žuvų - pasitrauktų čia gyvenančios gulbės, bebrai, ūdros. Nelieskime jo. Nebus pasaulio pabaigos. O jeigu paaiškėtų, kad užtvankai reikia remonto, yra kitų patikrintų sprendimų: įrengti lataką arba užpilti užtvankos šachtas betonu kaip Černobylio atominę elektrinę", - sakė jis.

Sodų bendrijos "Eketė" pirmininkas Petras Kasarauskas taip pat pritarė šiai minčiai.

"Juk ši užtvanka yra žmonių traukos zona, sužlugdytumėme ją iš jos padarę balą. Ar daug tokių traukos zonų regione turime, kad lengva ranka jas naikintumėme?" - sakė jis.

Radailių gyventojai neprieštarautų, jog vandens lygis būtų mažinamas, bet ne taip drastiškai, nes tokiu atveju atsivertų dumblas, būtų pakenkta kraštovaizdžiui. Panašiai mano ir aplinkosaugininkai, kurį laiką savivaldybės planui neišduodantys leidimo. Tačiau visai kitaip galvoja greta Danės gyvenančių žmonių atstovas.

"Situacija yra labai grėsminga, reikia ką nors daryti ir kuo greičiau. 1985 metais Padvariai skendo, ar reikia priminti 2005 metų potvynį, ar dar nepasimokėme? Dar vieno tokio ši užtvanka tikrai neatlaikytų", - sakė Egidijus Vaišvila, sodų bendrijos "Pakrantė" pirmininkas.

Jis ironizavo kalbas apie meilę gamtai.

"Tie patys "gamtos mylėtojai" žvejai net savo šiukšlių nesusirenka. Ar jūs matėte, kaip atrodo potvynio sugadintas turtas? Tokiu atveju pamirštumėte visus gyvūnėlius. O žmonės tokios avarijos atveju net nespėtų iš lovų išlipti ir būtų užlieti", - tvirtino E. Vaišvila.

Hidroelektrinė - neperspektyvu

Be kitų pasiūlymų, kai kurie diskusijos dalyviai domėjosi, ar užtvankoje būtų galima įrengti hidroelektrinę.

Į šį klausimą taip pat atsakyta skirtingai - tokia galimybė yra, tačiau priminta, jog ja jau anksčiau domėjosi koncerno "Achemos grupė" vadovybė, bet šių planų atsisakė. Esą dėl to, nes šios srities specialistai apskaičiavo, jog hidroelektrinė šioje vietoje dėl vandens lygio veiktų vos du mėnesius per metus.

Potvynių jau buvo

Kad sovietinės užtvankos kelia realų pavojų, parodė ir avarija pernai Šilutės rajone esančioje Degučių užtvankoje. Prakiurus 1976 m. statytos užtvankos šachtos betoninei sienai, iš tvenkinio išbėgo visas vanduo, žuvo tūkstančiai žuvų.

Vėliau ekspertai iš Aleksandro Stulginskio universiteto konstatavo, kad taip atsitiko dėl statybos darbų broko: perteklinio vandens pralaidos konstrukcijos statyboje buvo naudojamas netinkamas betonas, be to, jis buvo prastai sutankintas.

2005-aisiais potvynio vandeniui pralaužus Kretingos rajono Padvarių užtvanką patvinusi Danės upė iš namų išginė šiaurinės Klaipėdos gyventojus - iš Mažojo Kaimelio, Tauralaukio ir kitų Klaipėdos apylinkių namų teko evakuoti apie 30 gyventojų. Buvo užlieta apie 600 ha teritorijos. Žmonės tada keikė tuometinę Civilinės saugos tarnybą, kuri laiku nepranešė apie gresiantį pavojų. Kretingos rajone potvynis sunaikino žemdirbių derlių.

Informacija

Laukžemių tvenkinys įsikūręs 4 km į pietus nuo Kretingalės, ilgis - 6,6 km, plotis - iki 0,3 km. Jis susidarė užtvenkus Eketės upę 0,4 km nuo jos žiočių. 1974 m. įrengta užtvanka yra 144 m ilgio ir 6 m pločio. Vandens pralaida - šachtinė.