„Noriu jums pareikšti užuojautą, nes jūs vykdote nelegalią statybą, ir duodu jus į teismą“, – tokią žinią atvykusi į Melnragėje statomo namo kiemą savininkei Aušrai Stančikienei pranešė net neprisistačiusi Statybų inspekcijos darbuotoja. A.Stančikienę, kuri su šeima į legaliai statytą namą investavo visas santaupas ir banko paskolą, ištiko šokas. Situaciją rudenį ims narplioti Klaipėdos apylinkės teismas, kuriame Statybų inspekcija siekia, jog būtų panaikintas Klaipėdos savivaldybės išduotas statybos leidimas, o ką tik iškilęs namas būtų nugriautas.
A.Stančikienė su šeima Melnragėje apsigyveno prieš aštuonerius metus. Šeima įsikūrė iš senelių paveldėtame sename, 1935 metų statybos name. Namą su sklypu giminaičiams palikusi močiutė prašė tik vieno – turto neparduoti ir jį išsaugoti tarsi tėviškę.
Į senutėlaitį namą atsikrausčiusi Aušra su šeimynykščiais greit pajuto, jog senas pastatas sukelia daug nepatogumų – jame šalta, namas pelija, vaikams pasireiškia alergijos.
„Pradėjom skaičiuoti, ką galime iš to namo padaryti – gal pakelti į aukštį, pasididinti, nes ne vienas aplink didinosi, tačiau įskilo sienos, pamatai. Namas senas, 1935 metų, apatinė dalis mūrinė, o likusi – medinė. Ką iš seno išspausi... Kai atsikraustėm, remontą pasidarėm, galvojom, išorę sutvarkysim ir gyvensim.
Bet kai išvažiuoji ir grįžęs grybus išaugusius randi, daug šildai, o namie dideli radiatoriai orą įšildo iki 18 laipsnių, kai lauke daug sniego, o aplink namą jo metro atstumu nėra, stogas neapšiltintas – tiek faktų, kad supranti, jog iš seno namo nieko neišspausi ir tebus pinigų mėtymas.
Susiradome architektą, pradėjom nagrinėti, kaip gyvenant tame pačiame name, nes dideli pinigai iškart nugriauti ir nuomotis, šalia statytis. Buvo derinta ne kartą su savivaldybe, pati ėjau dėl detaliųjų planų derinimų, kad spalvos, aukščiai tiktų. Ilgai vargome, kol gavome leidimus, dirbome apie dvejus metus. Pernai pavasarį gavome statybos leidimą ir liepą pradėjome statybas. Iki tol viskas buvo sukelta į „Infostatybos“ sistemą pagal visus reikalavimus, pati Statybų inspekcija rudenį, kai reikėjo imti banko paskolą, patvirtino, kad statyba vyksta be jokių nukrypimų“, – istoriją pasakojo Aušra.
Gruodį moteris savo kieme sulaukė nekviestos viešnios – užklydusi moteris neprisistačiusi pareiškė: „Laba diena, ar jūs savininkė? Noriu jums pareikšti užuojautą. Aš viską detaliai išnagrinėjau, jūs vykdote nelegalią statybą, duodu jus į teismą. Čia jokios naujos statybos, jokia rekonstrukcija, renovacija šitame kvartale negalima“, – išgirdo Aušra ir neprisistačiusiai inspektorei ėmė pirštu rodyti į aplinkinius namus.
„Sakau, žiūrėkite, čia naujas namas, čia nauji stogai pakeisti, namai nudirbti, o jūs aiškinate, kad nieko negalima daryti? Ji atsakė, kad nieko aplink nežino, o dėl mūsų namo gautas skundas, tad išsiaiškino, kad statybos vykdomos nelegaliai“, – pasakojo Aušra.
Didelę bėdą sukėlė skundas
15min žiniomis, skundus savivaldybei, statybų inspekcijai ir kitoms institucijoms galimai parašė netolimas kaimynas, kuriam priklauso sklypas Melnragėje. Jam priklausančiame sklype stovi hidrometeorologijos stotis, be to, sklypas patenka į rekreacinę zoną, tad jame kotedžus panorėjęs statyti savininkas leidimų negavo, juolab kad jame anksčiau nėra buvę statinių, nevykdyta ūkinė veikla. Kitaip nei A.Stančikienės šeimos paveldėtame sklype.
Statybų inspekciją, savivaldybę ir kitas institucijas pasiekė raštai, kuriuose jis galimai piktinasi naujai vykdomomis statybomis, kurios 200 metrų nuo hidrometeorologinės stoties nėra galimos.
„Mūsų paveldėtame sklype ūkinė veikla buvo vykdoma, tad mums leista pakeisti vieną pastatą kitu, atsižvelgiant į tai, kad čia jau yra gyvenamasis plotas. Mes išlaikome tą patį aukštį, tą patį plotą, tik pastatas pastumiamas į šoną.
Mes esame 146 metrai nuo hidrometeorologinės stoties, papuolame į tą zoną, bet čia daug kas papuola, tačiau namų naujų yra iškilę.
Hidrometeorologijos tarnyba architektei parašė, jog mūsų namas neužstoja matavimų, be to, 2020 metų balandį stotį planuojama iškelti, o Seime rengiamos pataisos, sumažinančios atstumą nuo šių stočių.
Ar nebus taip, kad teismas mus įpareigos nugriauti namą, o bus priimtos naujos pataisos ir mūsų namas į šiuos apribojimus nebepateks? Išpildėme visus institucijų reikalavimus, statėme legaliai, tačiau toks siauras matymas ir supratimas...“ – kalbėjo Aušra.
Jos teigimu, esama situacija diktuoja išvadą, jog sename, griūvančiame name gyvenanti šeima turi susikrauti daiktus ir laukti, kol namas subyrės.
Į teisminius procesus įvelta šeima tikisi, jog tiesa bus jos pusėje, tačiau retoriškai klausia, kas ir kada atlygintų nuostolius, jei šeimai prireiktų nugriauti namą ir bankui grąžinti panaudotus pinigus? Panašu, jog už klaidas būtų sumokėta visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
Galimi nuostoliai dideli, šeima skaičiuoja jau investavusi apie 130 tūkstančių eurų.
Turi nugalėti sveikas protas
Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius 15min teigė esąs įsitikinęs, jog šioje situacijoje privalo nugalėti sveikas protas. Leidimas buvo išduotas teisėtai ir žmonės, kurie savo šeimai nori pagerinti gyvenimo sąlygas, yra be reikalo įvelti į teisminį ginčą.
Dėl išduoto leidimo statyti namą valdininkams buvo skirtos baudos. G.Pocius stebisi, jog šiemet tokių baudų labai padaugėjo ir daugelį metų savivaldybėje leidimus išdavinėję specialistai pasijuto tarsi „abeliai“, kurie nieko nebeišmano ir yra verti tik baudų.
Kaip pasakojo G.Pocius, prieš porą dešimtmečių buvo priimti teisės aktai, kuriuose iš tiesų numatyti apribojimai dėl šalia esančių hidrometeorologijos stočių. Kadangi teritorijų planavimas pagal vietos savivaldos įstatymą yra savarankiška funkcija, savivaldybėje lygiagrečiai buvo parengti Melnragės teritoriją apimantys dokumentai, kurie nebuvo ginčijami ir iki šiol galioja.
Numatant, jog ateityje dėl apribojimų gyventojai gali turėti problemų, savivaldybės taryboje buvo patvirtinti detalieji planai, tarp jų ir Melnragės išplanavimo projektas, kur pažymėta ir hidrometeorologijos stotis, 200 metrų spindulys, žymintis apsaugos zoną, į kurią patenka gyvenamos teritorijos.
„Vėliau ėjo smulkių kvartalėlių, patenkančių į tą spindulį, detalieji planai, jame yra ir ginčo sklypas. Buvo aiškiai nurodyti paprasti, lakoniški sprendiniai“, – kalbėjo G.Pocius. Tarp tų sprendinių nurodoma, jog statyti čia galima tik gyvenamosios paskirties namus bei susijusius pastatus (garažas, ūkinis statinys ir pan.), pastatų aukštingumas negali viršyti 15 metrų, nurodomas ir sklypo užstatymo procentas.
„Savivaldybės taryba, užsakydama detalųjį planą, įvertino, kad ten yra hidrometeorologinė stotis su jos apsaugos zonos režimu. Suprasdama, kad dažnu atveju reikia pasigerinti būsto sąlygas, savivaldybė viską sureglamentavo, parengė detaliuosius planus, nustatydama aiškius sprendinius, ribojančius bet kokią verslininkų galimą fantaziją, kai jie iš kvadratinio metro bando išspausti maksimumą“, – sakė G.Pocius, įsitikinęs, jog statybų inspekcija turėjo pradėti ne nuo konkretaus leidimo naikinimo, o nuo pirminių dokumentų, kurie galioja du dešimtmečius, naikinimo.
„Paprasčiausiu keliu nuėjo, surašė ieškinį panaikinti leidimą ir nugriauti bebaigiamą statyti pastatą. Išvada dabar tokia, kad, jei visos teismo instancijos pritartų, žmonėms, kurie gyvena apsaugos zonos ribose, belieka pasiimti ubago lazdą ir keliauti į visas keturias šalis, palikti sklypą su visais griūvančiais pastatais likimo valiai, nes remontuoti negali, rekonstruoti negali, net savo rankomis nugriauti negali, nes griovimas irgi statybos darbai. Jei pritartų ieškiniui, tai būtų absurdas, negirdėtas pasauly atvejis“, – sakė G.Pocius.
Savivaldybės tarnautoju kelis dešimtmečius dirbantis G.Pocius teigia, jog savivaldybės parengtas detalusis planas leidžia žmonėms esant tam tikriems apribojimams planuoti gyvenimą, gerinti savo buitį, tačiau šios sąlygos ne visiems suprantamos.
Prieštarauja įstatymams
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovės Ligitos Luščiauskaitės komentaras:
„Tyrimas buvo pradėtas skundo pagrindu, atlikus leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, nustatyta, kad statinio projekte suprojektuotų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, draudžiančioms bet kokią statybą minėtame žemės sklype.
Minėtu atveju statybai taikomi reikalavimai ir iš jų kildinami pažeidimai pagrįsti statybos žemės sklypui nustatytos hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos taikomais apribojimais, kurie nustatyti apie meteorologinių stebėjimų aikštelę, esančią žemės sklype, Smilčių g. 4, Klaipėdoje, ir apima statybos žemės sklypą visu jo plotu.
2015-12-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto išplanavimo projekto sprendinių koregavimo techninio projekto rengimo metu sprendiniuose šiam žemės sklypui nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – „XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“. 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ skyriuje XVIII „Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos“ 82.1 p. nustatyta, kad Hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus ar įrenginius. Specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga įregistruota Nekilnojamojo turto registre 1996-06-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo pagrindu ir nėra panaikinta.
Statybos projekte numatyta naujo vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu statyba. Savivaldybės pareigūnams pritaikytos poveikio priemonės už leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus.
VTPSI šių metų sausio 15 dieną kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl leidimo galiojimo panaikinimo.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą