Šekspyriškas klausimas: Dangė ar Danė?

Socialiniuose tinkluose buriasi grupė, kuri siekia 2018-uosius pavadinti Dangės metais ir oficialiai grąžinti upei istorinį vardą. Šią savaitę pirmą kartą buvo surengta vieša diskusija dėl upės pavadinimo, kurioje savo pozicijas išsakė visuomenės veikėjas, leidėjas, istorijos tyrinėtojas Kęstutis Demereckas ir kalbininkas, Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narys prof. Albinas Drukteinis.

Trys vardo formos

A. Drukteinis paaiškino, kad VLKK nėra kategoriška dėl upės vardo vartojimo.

"Komisija leidžia naudoti tris upėvardžius - Danė, Dangė ir Danija, tačiau vienas vardas yra pagrindinis, naudojamas oficialiuose valstybės ir Savivaldybės dokumentuose. Tai Danės vardas. Jis pagrindiniu upės vardu išrinktas remiantis garbaus kalbininko Aleksandro Vanago hipoteze, jog upėvardis Danė, Danija yra pats archajiškiausias, indoeuropietiškas, jo šaknis "dan-" ("don-") reiškia "upę, vandenį". Tokios pat kilmės yra ir Dono, Dunojaus pavadinimai. A. Vanago teigimu, Danės, Danijos upės pavadinimas Dange virto verčiant į vokiečių kalbą. Taip pat, kaip upė Minija tapo Minge", - sakė profesorius.

K. Demereckas paprieštaravo, jog Mingės pavyzdys nėra analogiškas, nes upė yra Minija, o prie jos vėliau įsikūręs kaimas buvo pavadintas Minge. O dar vėliau tokiu pat vardu imta vadinti ir upė. Taip pat prie Rusnės tekančios Rusnės upės vardas transformavosi į Pakalnę nuo Pakalnės kaimo pavadinimo.

Kuršių palikimas

„Dangė (-a) yra autentiškas kuršiškas upės vardas. Jo etimologiją pirmasis išaiškino kalbininkas Kazimieras Būga. Žodis „danga“, anot jo, turi dvi reikšmes: „lankas, kampas“ ir „žeme, pelkėta nepereinama, nepravažiuojama vieta“. Abi šios reikšmės tinka Dangei apibūdinti, nes ji tekėdama lygiagrečiai Baltijos jūrai, gražiu lanku (beveik stačiu kampu) pasuka į vakarus ir įteka į Kuršių marias, o jos žemupys buvęs labai pelkėtas. Beje, visi žinome, jog aukštupyje ta pati upė vadinama Akmena, nes buvo akmenuota. Taigi ir antras jos vardas apibūdina upės fizines savybes“, - aiškino K. Demereckas.

Leidėjas, išnagrinėjęs aibes istorinių dokumentų ir žemėlapių, užtikrino, jog rašytiniuose šaltiniuose upė niekada nebuvo rašoma Danės vardu, tik Dangės. Pažymėtina, kad būtent Dangės vardas minimas ir mūsų miesto įkūrimo dokumentu laikomoje Kalavijuočių ordino magistro ir Kuršo vyskupo sutartyje, kurioje 1252 m. rugpjūčio 1 d. sutarta dėl pilies pastatymo „vietoje, kur Dangės upė suteka su Memeliu (Nemunu)“.

Dar vienas svarus argumentas, pasak Dangės vardo gynėjo, yra tai, jog hidronimams yra būdingas pasikartojimas.

„Niekur nei Lietuvoje, nei Latvijoje nėra vandens telkinio su Danės vardu, o upeliukas Dangė teka prie Nemakščių Raseinių rajone, daugiau nei pusė šimto vardažodžių su „dang-“ šaknimi yra sudurtiniuose žodžiuose Vakarų Latvijoje. Aptinkama jų ir Vokietijoje, Lenkijoje“, - vardino K. Demereckas.

„Kuršišką, o ne vokišką Dangės pavadinimo kilmę bei vartoseną palaikė ir šviesaus atminimo kalbininkas, baltistas, prūsų kalbos tyrinėtojas Vytautas Mažiulis (1926-2009), tačiau tuomet, kai upę nuspręsta pervadinti Dane, šio vardo iniciatorius A. Vanagas buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius ir sulaukė didesnio kolegų palaikymo“, - priminė subtilias aplinkybes K. Demereckas ir pridūrė, jog tuomet, kai upė buvo pervadinta, nebuvo tiek tyrimų, kiek jų yra dabar, net kuršiai nebuvo laikomi baltų gentimi.

A. Drukteinis priminė, kad A. Vanagas nebuvo pirmasis, kuris pasiūlė upę vadinti Dane - esą tokį jos vardą iš vietinių gyventojų išgirdo ir užrašė tyrinėtojai XX a. pradžioje. Tačiau K. Demereckas atrėmė, jog tarpukariu kaip tik ir prasidėjo Klaipėdos krašto lietuvinimas, kuris neretai prasilenkdavo su moksline argumentacija.

„Pakeisti Dangės vardą į Danę dar 1905 m. „Lietuviškų vardų klėtelėje“ pasiūlė tautosakininkas Vilius Kalvaitis. Anot jo, Dangės vardą Klaipėdos miesto gyventojai tarė Danje, todėl lietuviškai turėtų būti Danė, o vokiškai Dangė, tačiau V. Kalvaitis neturėjo net vidurinio išsilavinimo. O ir vėliau pervadinant upę nebuvo jokio išsamaus mokslinio tyrimo“, - sakė K. Demereckas.

Kad vokiečiai, užrašydami pavadinimus, buvo itin preciziški ir puikiai skyrė „j“ ir „g“ garsus, todėl negalėjo iškraipyti upėvardžio, sutiko ir kalbininkas A. Drukteinis. Jis pažymėjo, kad mokslinė diskusija dėl šios upės vardo nėra baigta ir jos argumentai gali būti svarstomi iš naujo. Kaip svarbų argumentą kalbininkas paminėjo ir visuomenės nuomonę.

„Šulai nusprendė“

Nutarimus ir rekomendacijas dėl upėvardžio vartojimo ir keitimo priimanti VLKK, pasak jos nario A. Drukteinio, pirmiausia išklauso Vardyno pakomisės ekspertų nuomonės. Vienas iš šios pakomisės narių dr. Laimutis Bilikis pareiškė, kad nepritartų oficialaus Danės upėvardžio keitimui į Dangę.

„Aš remiuosi autoritetingų vardyno specialistų nuomone. Kiek skaičiau žymiausių XX a. antros pusės onomastikos specialistų Aleksandro Vanago, Broniaus Savukyno, Vytauto Vitkausko tyrinėjimus, vietiniai gyventojai upę vadino Dane. Kaimuose netoli Klaipėdos vartojo formas Danė, Danija. Jeigu specialistai iš vietinių žmonių tokias formas užrašė, reiškia, nėra jos sugalvotos. O Dangė buvo tik rašytiniuose šaltiniuose, gal miestiečiai irgi Dange vadino. Vytautas Mažiulis gynė Dangės formą kaip kuršišką, tačiau kadangi onomastikos šulai teigė, jog turi būti Danė, taip ir buvo nuspręsta. Jie teigė, kad Dangė gali būti vokiečių kalbos paveikta forma. Kad liktų ir vilkas sotus, ir avis sveika, vėliau leista vartoti ir Dangės formą“, - sakė L. Bilikis.

Lyg namo rekonstrukcija

Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros katedros profesorė Dalia Kiseliūnaitė mūsų upės pavadinimą palygino su senovinio namo, kuris tris kartus perstatytas, rekonstrukcija. Turime pasirinkti, kurį variantą rekonstruosime - IX, XIII ar XIX amžiaus.

„Dabar kalbininkai kaltinami, jog sugalvojo ir primetė tautai savo pavadinimą. Nieko panašaus. Buvo daromi tyrimai, tačiau tuo metu galbūt nebuvo tiek daug medžiagos, kaip jos yra dabar. Istorijos, kuršių kalbos tyrinėjimai labai pažengė į priekį ir patvirtina, jog V. Mažiulis buvo teisus teigdamas, jog kuršiškas pavadinimas Dangė yra senesnis ir autentiškesnis, tačiau Danja taip pat buvo vartojamas, kai kraštas lietuvėjo. XIX a. upė buvo vadinama Danja. Tiesa, vokiečiai iš tiesų tarė „Dange“, bet labai minkštai ir lietuviams tas tarimas skambėjo kaip „Danja“. Kuršiška vardo forma „Dangė“ buvo paveikta vokiečių ir lietuvių kalbų ir tapo „Dane“, - aiškino profesorė.

D. Kiseliūnaitės nuomone, kilnu ir dvasinga būtų grąžinti senąjį kuršišką Dangės vardą į oficialią kalbą, tačiau tai, anot specialistės, pernelyg sudėtinga procedūra, kurios ji nepalaikytų dėl praktinių ir biurokratinių priežasčių.

„Tai didelė upė, jos pavadinimą keisti žemėlapiuose, administraciniuose dokumentuose, lentose, informaciniuose bukletuose. Mano nuomone, tai - lėšų švaistymas. Kas vadina Dange - tegu vadina, taisyti to nereikia. Beje, Dangė yra II kirčiuotės žodis, taigi tariantieji šį vardą turėtų kirčiuoti jį su tvirtagale priegaide ant „-n-“, o įnagininko linksnyje „Dange“ reikėtų kirčiuoti trumpai galūnėje „-e“. Tai nėra įprasta, nes vardą „Danė“ kirčiuojame pastoviai“, - atkreipė dėmesį profesorė.

VOX POPULI

2013 m. Klaipėdoje buvo surengta pirmoji visuotinė apklausa, kurioje buvo teiraujamasi visuomenės nuomonės apie upės pavadinimą. Apklausoje savo nuomonę pareiškė tik 1 640 (1,21 proc.) balsavimo teisę turinčių klaipėdiečių. 826 apklausos dalyviai pareiškė, jog upę nori vadinti Dange, 728 - Dane, o 85 neturėjo nuomonės.